Velykos kitose šalyse: nuo mirties šokių iki puodų mėtymo pro langus

Per įprastas Velykas Lietuvoje žmonės eina į bažnyčią, sėda prie vaišių stalo su artimaisiais, ridena ir margučius. Neapsieinama ir be šokoladinių kiaušinių ar kiškių, kuriuos vaikams atneša Velykų zuikis. Tačiau, žinoma, dabartinė situacija pasaulyje verčia kiek pakeisti savo įpročius – labai tikimės, kad suvokiate pavojų ir saugote savo bei artimųjų sveikatą šiemet Velykas sutikdami namuose – tačiau juk vis tiek įdomu, kokie Velykų papročiai vyrauja kitose pasaulio šalyse?

Per Velykas Lietuvoje žmonės įprastai eina į bažnyčią, susėda prie vaišių stalo su visais savo artimaisiais, daužo išmargintus kiaušinius bei juos ridena.  <br>lrytas.lt koliažas. 
Per Velykas Lietuvoje žmonės įprastai eina į bažnyčią, susėda prie vaišių stalo su visais savo artimaisiais, daužo išmargintus kiaušinius bei juos ridena.  <br>lrytas.lt koliažas. 
Visose Lotynų Amerikos šalyse bei kai kuriose Ispanijos regionuose per Velykas yra deginamas Judas Iskariotas – apaštalas, kuris išdavė Jėzų.  <br>Wikimedia Commons nuotr. 
Visose Lotynų Amerikos šalyse bei kai kuriose Ispanijos regionuose per Velykas yra deginamas Judas Iskariotas – apaštalas, kuris išdavė Jėzų.  <br>Wikimedia Commons nuotr. 
Prancūzijos vaikai saldumynus gauna ne iš Velykų zuikio, bet iš Velykinių varpų. <br>123rf nuotr. 
Prancūzijos vaikai saldumynus gauna ne iš Velykų zuikio, bet iš Velykinių varpų. <br>123rf nuotr. 
Lenkijoje Velykų išvakarėse šeimos į krepšelius sudeda dažytus kiaušinius, dešreles, duoną ir kitą maistą, kuris bažnyčioje bus palaimintas. <br>123rf nuotr. 
Lenkijoje Velykų išvakarėse šeimos į krepšelius sudeda dažytus kiaušinius, dešreles, duoną ir kitą maistą, kuris bažnyčioje bus palaimintas. <br>123rf nuotr. 
Ispanijos mieste Verges, Velykos yra minimos kiek neįprastai – mirties šokiu, kuris ispaniškai vadinamas dansa de la mort. <br>Wikimedia Commons nuotr. 
Ispanijos mieste Verges, Velykos yra minimos kiek neįprastai – mirties šokiu, kuris ispaniškai vadinamas dansa de la mort. <br>Wikimedia Commons nuotr. 
Anglijoje daugybėje miestų ir miestelių per Velykas yra rengiami tradicinio Morris šokio pasirodymai.<br>Scanpix nuotr. 
Anglijoje daugybėje miestų ir miestelių per Velykas yra rengiami tradicinio Morris šokio pasirodymai.<br>Scanpix nuotr. 
Florencijos gyventojai Velykas (itališkai Prasqua) švenčia labai išskirtinai – pagal 350 metų tradiciją. Kiekvienais metais čia vyksta scoppio del carro – „vežimo sprogimas“. <br>Wikimedia Commons nuotr.
Florencijos gyventojai Velykas (itališkai Prasqua) švenčia labai išskirtinai – pagal 350 metų tradiciją. Kiekvienais metais čia vyksta scoppio del carro – „vežimo sprogimas“. <br>Wikimedia Commons nuotr.
Vakarinėje Indijos valstijoje Goa, krikščionys Velykas švenčia rengdami karnavalus bei gatvės pasirodymus, žmonės taip pat dainuoja ir šoka. <br>123rf nuotr. 
Vakarinėje Indijos valstijoje Goa, krikščionys Velykas švenčia rengdami karnavalus bei gatvės pasirodymus, žmonės taip pat dainuoja ir šoka. <br>123rf nuotr. 
Kerkyros sala Graikijoje per Velykas tampa kiek netvarkinga, kadangi visi gyventojai pradeda kasmetinį „puodų mėtimą“. <br>Wikimedia Commons nuotr. 
Kerkyros sala Graikijoje per Velykas tampa kiek netvarkinga, kadangi visi gyventojai pradeda kasmetinį „puodų mėtimą“. <br>Wikimedia Commons nuotr. 
1991 metais prasidėjo gana keistas judėjimas, kurio pagrindinis tisklas buvo pakeisti Velykų simbolį Australijoje iš zuikio į bandikutą. <br>Wikimedia Commons nuotr.  
1991 metais prasidėjo gana keistas judėjimas, kurio pagrindinis tisklas buvo pakeisti Velykų simbolį Australijoje iš zuikio į bandikutą. <br>Wikimedia Commons nuotr.  
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

2020-04-12 09:33, atnaujinta 2020-04-14 10:42

Prancūzija

Prancūzijos vaikai saldumynus gauna ne iš Velykų zuikio, bet iš Velykinių varpų. Pagal katalikų bažnyčios mokymą, varpais negalima skambinti tarp šventojo ketvirtadienio ir Velykų vigilijos – šventės išvakarėse rengiamų ir visą naktį trunkančių pamaldų, kadangi tai yra dienos nuo Jėzaus mirties iki jo prisikėlimo.

Ilgainiui ši legenda Pranncūzijoje įgavo kiek kitokį pavidalą. Buvo sakoma, kad per šias dienas bažnyčios varpai užsiaugina sparnus ir iškeliauja į Romą, kur juos palaimina popiežius. Velykų dieną varpai grįžta nešini šokoladu ir dovanomis mažiesiems prancūzams.

Indija

Nors Indijoje krikščionių yra nedaug – vos 2,5 proc. – Velykas jie vis tiek švenčia labai įmantriai ir linskmai. Vakarinėje Indijos valstijoje Goa, krikščionys Velykas švenčia rengdami karnavalus bei gatvės pasirodymus, žmonės taip pat dainuoja ir šoka.

Šiuose karnavaluose žmonės keičiasi dovanomis, šokodalu ir gėlėmis bei į dangų leidžia spalvotus žibintus.

Italija

Florencijos gyventojai Velykas (itališkai Prasqua) švenčia labai išskirtinai – pagal 350 metų tradiciją. Kiekvienais metais čia vyksta scoppio del carro – „vežimo sprogimas“, kai į labai seną vežimą prikraunama daugybė fejerverkų, tada tie fejerverkai gabenami iki Milano katedros, o tada visi atvykę gali stebėti įspūdingą fejerverkų šou. Manoma, kad tai yra taikos ir gerų ateinančių metų simbolis.

Tuo tarpu pietinėje Florencijos dalyje esančiame Panicale mieste didžiausia šventė vyksta ne pirmą, bet antrą Velykų dieną. Ši diena yra vadinama pasquetta arba kitaip – „mažosios Velykos“. Kiekvienais metais per šią dieną vyksta ruzzolone – tai varžybos, per kurias yra ridenami didelės Ruzzola sūrio galvos.

Lenkija

Lenkijoje Velykų išvakarėse šeimos į krepšelius sudeda dažytus kiaušinius, dešreles, duoną ir kitą maistą, kuris bažnyčioje bus palaimintas. Pagal lenkų tradicijas, gavėnia nesibaigia tol, kol kunigas nepalaimina šių atsineštų krepšelių.

Tačiau taip kaip ir italai, lenkai linksmiausiai Velykas švenčia antrą dieną, o ši jų įdomi tradicija yra vadinama Smigus Dyngus. Berniukai ir mergaitės vienas kitą bando kuo stipriau aplaistyti vandeniu iš vandens šautuvų ar kibirų. Legendoje pasakojama, kad tos mergaitės, kurios būna visiškai permirkusios – per ateinančius metus ištekės.

Australija

Kai kur Australijos vaikus, taip pat kaip Lietuvoje, aplanko Velykų zuikis – tačiau didelėje dalyje Australijos triušiai yra laikomi kenkėjais, kurie naikina augančias daržoves ar vaisius. 1991 metais net prasidėjo gana keistas judėjimas, kurio pagrindinis tikslas buvo pakeisti Velykų simbolį iš zuikio į bandikutą.

Bandikutai yra sterbliniai žinduoliai, gyvenantys Australijos dykumų ir pusdykumių regionuose. Jie turi dideles ir švelnias ausis bei ilgas nosis, tačiau yra ant išnykimo ribos. Būtent dėl to visas dėmesys, kurio susilaukė šis keistas anti-zuikių judėjimas, išėjo į naudą.

Lotynų Amerika

Visose Lotynų Amerikos šalyse bei kai kuriose Ispanijos regionuose per Velykas deginamas Judas Iskariotas – apaštalas, kuris išdavė Jėzų. Vietiniai iš šiaudų ar kokių kitų medžiagų pagamina Judo atvaizdus, suneša juos į vieną centrinę miesto ar kaimo vietą ir sudegina.

Tiesa, kai kurie Judą degina kiek linksmiau – apkaišo jo iškamšą fejerverkais ir sutemus grožisi jais danguje.

Ispanija

Ispanijos mieste Verges Velykos yra minimos kiek neįprastai – mirties šokiu, kuris ispaniškai vadinamas dansa de la mort. Visas paradas vyksta naktį, procesijos dalyviai persirengia skeletais ir vaidina įvairias senas iš filmo „Kristaus kančia“. Parado gale einantys skeletai nešasi dėžutes su pelenais.

Tuo tarpu kitoje Ispanijos pusėje, Almaden de la Plata mieste, gyventojai Velykas mini kiek linksmiau. Jie iš šiaudų padaro įžymybių atvaizdus, tada juos plėšo ir šiaudus mėto į orą.

Jungtinė Karalystė

Anglijoje daugybėje miestų ir miestelių per Velykas rengiami tradicinio Morris šokio pasirodymai. Šio šokio tradicija išliko nuo pat viduramžių, o jį šokantys vyrai dėvi kepures, užsiriša kaspinus, o ant kulkšnių – varpelius.

Tuo tarpu kaip Lietuvoje, taip ir Anglijoje, stipriai paplitusi kiaušinių daužymo tradicija. Tasykles tikriausiai žino visi – du žmonės susidaužia kiaušiniais ir tas, kurios lieka sveikas – laimi. Viename Anglijos mieste – Darame – kiekvienais metais vyksta net kiaušinių daužymo čempionatas.

Graikija

Kerkyros sala Graikijoje per Velykas tampa kiek netvarkinga – kadangi visi gyventojai pradeda kasmetinį „puodų mėtymą“. Jie mėto puodus, keptuves ar kitokius indus pro namų langus. Nuo seno tikima, kad po šios šventės prasideda tikrasis pavasaris ir ima žydėti augalai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.