Egipto archeologas Khalil Messiha dar 1991 metais publikavo mokslinį straipsnį, kuriame svarstė, kad Sakaros paukštis – tai mažas sklandytuvo modelis. Mokslininkai kadaise rimtai svarstė, kad egiptiečiai (ir kai kurios kitos senovinės civilizacijos) kūrė aviaciją. Tokios spekuliacijos buvo grindžiamos prielaidomis, kad didžiulių statinių – tokių kaip Egipto piramidės – neįmanoma sukurti neturint lazerinių atstumo matuoklių arba galimybės apžiūrėti šiuos statinius iš aukščiau. Žinoma, tai – tik spekuliacijos ir spėjimai, bet K.Messiha tikėjo, kad Sakaros paukštis yra orlaivio modelis. Konkrečiau – sklandytuvo.
Bet ar tai tikėtina versija? Daugelis mokslininkų taip nemano. Visų pirma, kad ir koks didelis būtų, tokios formos orlaivis tiesiog neskristų. Jam reikėtų ilgesnių sparnų ir lengvesnių medžiagų. Be to, paleisti sklandytuvą nėra taip jau paprasta. Ir kur tie sklandytuvai dingo? Kur juos vaizduojantys hieroglifai ar bent jau jų dalys? Negi liko tik vienui vienintelis modelis?
Tačiau spekuliacijos apie šio daikto paskirtį rimtai įtraukė mokslininkus. Vieni spėja, kad tai – tik vaikiškas žaislas. Kiti mano, kad Sakaros paukštis galėjo turėti ir religinę reikšmę: pavyzdžiui, jis galėjo būti Horo simbolis – juk tas dievas turėjo sakalo galvą.
Sakaros paukštis galėjo puošti ir laivą. Vėl gi – kaip amuletas, saugantis nuo gamtinių katastrofų ir rodantis vėjo kryptį. Tačiau yra ir drąsesnių versijų.
Yra žinoma, kad egiptiečiai medžioklėje naudojo mėtomus ginklus. Ar Sakaros paukštis galėjo būti vienas iš jų? Galbūt – bet kam jam tokia įmantri forma?
Jei šiandien apsilankytumėte medžio drožėjo dirbtuvėse, pamatytumėte daug visokių figūrėlių. Daugelis jų neturi jokios prasmės – meistras tiesiog prisėda su medžio gabalėliu rankoje ir ima joje ieškoti įdomių formų. Net juokinga pagalvoti, kad kada nors viena iš tų figūrėlių galėtų tapti prarastų technologijų paslapčių saugotoju. Na, bent jau tariamu.
