Anot jo, tanko korpusas buvo visiškai pakeistas: įlaipinimo durys buvo įrengtos kovos mašinos gale. Ekipažo ir desanto apsauga liko kaip ir tanko T-64. BMPV-64 šonai papildomai apsaugoti aktyviais šarvais „Nozh“. „Teigiama, kad dugno priešmininė apsauga irgi padidinta, tačiau įrodymų, kad dugnas buvo pakeistas į V-formos nėra. V-formos dugnas skirtas nukreipti sprogimo bangą į šonus. Esant plokščiam dugnui ir sprogus minai, jeigu dugnas nėra pradeginamas, sprogimo smūgio banga persiduoda korpusui, dugnas įlenkiamas ir viduje esantys kariai sutraiškomi arba labai sunkiai sužeidžiami“, – pasakoja D.Antanaitis.
Jo teigimu, ši pakeistos paskirties mašina buvo apginkluota 30 mm automatine patranka, sumontuota distancinio valdymo bokštelyje. Kartu su patranka BMPV-64 turi ir 7,62 mm kulkosvaidį.
„Šis technologijų demonstracinis modelis svėrė 32,5 tonos. Ją valdė 3 karių ekipažas ir transporteris desanto skyriuje galėjo gabenti 12 karių. BMPV-64 su savimi vežėsi beveik toną degalų – 800 litrų, kurių jam pakaktų nuvažiuoti 600 km“, – pasakoja ginkluotės entuziastas.
Pasak D.Antanaičio, nors iš išorės ši pėstininkų kovos mašina atrodo kaip Izraelio kariuomenės vikšrinė pėstininkų kovos mašina „Namer“, tačiau BMPV-64 taip ir liko technologijų demonstracinė versija, muliažo stadijoje. „Tolimesnio vystymo ši mašina neturėjo. Kaip ir neturėjo patikimų šaltinių, patvirtinančių kad deklaruojamos BMPV-64 charakteristikos atitinka tikrovę“, – apibendrina karys.
Karininko teigimu, taip buvo dar kartą įrodyta, kad pritaikyti seną sovietinę ir rusišką techniką dabarties ir ateities iššūkiams praktiškai neįmanoma.
