Po žeme surado tūkstantmetę šventyklą

Senovės Romos imperijos mieste, kuris dabar jau slypi po žeme, aptikta šventykla.

Nauja technologija suteikia laisvę pamatyti ištisus miestelius – nebereikės visų žinių grįsti vien tokiomis vietomis kaip Pompėja (nuotraukoje), kurios jau yra iškasinėtos, sako mokslininkai.<br> 123rf nuotr.
Nauja technologija suteikia laisvę pamatyti ištisus miestelius – nebereikės visų žinių grįsti vien tokiomis vietomis kaip Pompėja (nuotraukoje), kurios jau yra iškasinėtos, sako mokslininkai.<br> 123rf nuotr.
 Svarbiausi Falerii Novi objektai.<br> Verdonck et al.,„Antiquity“ nuotr.
 Svarbiausi Falerii Novi objektai.<br> Verdonck et al.,„Antiquity“ nuotr.
 Galite pamatyti laiptelius, vedančius į šventyklą, kolonomis apstatytą kiemą ir altorių.<br> Verdonck et al.,„Antiquity“ nuotr.
 Galite pamatyti laiptelius, vedančius į šventyklą, kolonomis apstatytą kiemą ir altorių.<br> Verdonck et al.,„Antiquity“ nuotr.
 Žemės radaru sukurtas Falerii Navi žemėlapis.<br> Verdonck et al.,„Antiquity“ nuotr.
 Žemės radaru sukurtas Falerii Navi žemėlapis.<br> Verdonck et al.,„Antiquity“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 16, 2020, 11:30 AM

Šventykla kadaise buvo Falerii Novi dalimi – miesto, kuris buvo apleistas prieš daugiau nei 1000 metų ir kuris per tą laiką atsidūrė po žeme. Archeologai itin detaliai išžvalgė visą gyvenvietę naudodamiesi žemės radaru (angl. ground penetrating radar, GPR), ir atrado anksčiau nežinotus stratinius, įskaitant šventyklą ir pirčių kompleksą.

Esantis maždaug už 50 kilometrų į šiaurę nuo Romos, Falerii Novi buvo įkurtas 241 mūsų eros metais ir žmonės jame gyveno iki maždaug septintojo amžiaus. Miestas buvo apjuostas siena, jo plotas – 30,5 hektaro.

Šiandien Falerii Novi griuvėsiai glūdi kaimo vietovėje, ir jie neužstatytas šiuolaikiniais pastatais. Tačiau miestas iki šiol buvo tik iš dalies atkastas. Naujas žemėlapis demonstruoja, kad skenavimas radaru didele skiriamąja geba gali atskleisti po žeme palaidotų miestų paslaptis ir pateikti vertingų duomenų apie gyvenviečių konstrukciją ir raidą, naujame tyrime rašo mokslininkai.

„Ši technologija suteikia laisvę pamatyti ištisus miestelius – neturime visų žinių grįsti vien tokiomis vietomis kaip Pompėja, kurios jau yra iškasinėtos, – sako tyrimo bendraautorius ir Kembridžo universiteto antikos laikų archeologijos profesorius Martinas Millettas. – Tai yra technologija, kuri leidžia šiek tiek pasiplanavus iš anksto susirinkti fantastiškos kokybės duomenis apie visą miestą“, – portalui „Live Science“ pasakoja mokslininkas.

Archeologai kasinėti griuvėsius pradėjo dar XIX a. Remiantis išsamiais Romos miesto aprašais, ši vietovė vėliau buvo identifikuota kaip Falerii Novi. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje kiti mokslininkai atliko magnetinius teritorijos tyrimus, išmatuodami dirvožemio magnetizmą ir taip vizualizuodami po žeme palaidotas miesto struktūras. Ši technika leido sudaryti žemėlapį, kuriame pavaizduotas gatvių tinklelis ir dauguma miesto pastatų – tačiau žemėlapio skiriamoji geba buvo pernelyg prasta, sako M.Millettas.

Palaidota šventykla

Naujam tyrimui mokslininkai pasitelkė GPR radaro antenų tinklelį, įtaisytą vežimėlyje, kurį žeme tempia visureigis. Radaras bombarduoja skenuojamą vietą radijo bangų impulsais, darydamas matavimus kas 15 cm, o atsispindintis signalas parodo objektus, esančius iki 2 metrų gylyje. Galiausiai tai parodė požemines Falerii Novi struktūras didele skiriamąja geba – ir trijuose matmenyse.

Kiekvienas skenavimas pateikė „gabalėlį“, kuriuos tyrėjai sujungė ir gavo bendrą žemėlapį. Nauji duomenys leido sudaryti daug ryškesnį seniai po žeme pasislėpusio miesto vaizdą. Išskirtinė skiriamoji geba leido tyrimo autoriams atlikti išsamią architektūrinę analizę, kuri priešingu atveju būtų buvusi įmanoma tik atliekant kasinėjimus. Viena struktūra, esanti į vakarus nuo miesto pietinių vartų, aiškiai buvo šventykla. „Galite pamatyti laiptelius, vedančius į ją, kolonomis apstatytą kiemą ir altorių“, – teigia M.Millettas.

Taip pat pirmą kartą pamatytas turgaus pastatas ir pirčių kompleksas – o taip pat didelis aptvaras, kuris, kaip teigiama tyrime, galėjo būti koks nors bendruomenės monumentas.

Neįprasti vamzdžiai

Kitas intriguojantis radinys – neįprastas Falerii Novi vandentiekio sistemos išdėstymas: skenavimas radaru atskleidė po miesto pastatais nutiestų vamzdžių tinklą. Kituose senovės Romos miestuose – kurie buvo visiškai ar beveik visiškai atkasti – vandentiekio vamzdžiai paprastai būdavo išdėstyti lygiagrečiai miesto gatvėms. Todėl manoma, kad tokios vandentiekio sistemos buvo diegiamos vėlesniuose miesto statymo etapuose – po to, kai dauguma pastatų jau buvo vietoje.

Bet Falerii Novi vamzdynai buvo nutiesti po pastatais, ir jie driekiasi įstrižai miestui. To būtų buvę neįmanoma padaryti, jei vamzdžiai nebūtų nutiesti dar prieš pradedant statyti pastatus. Kaip sakoma tyrime, tai netikėtai leidžia pažvelgti į tai, kaip romėnai suprojektavo ir pastatė kai kuriuos savo miestus.

„Tam tikra prasme tai keičia požiūrį į Romos imperijos urbanistiką, – sako M.Millettas. – Jei galime tai padaryti ir kituose miestuose, tai padėtų įgyti naujų įžvalgų apie tai, kaip veikė jų miestų planavimas“.

Tyrimas buvo paskelbtos birželio 8 d., žurnale „Antiquity“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.