2018 m. teismo sprendimu buvo pavesta blokuoti „Telegram“ programėlę šalies viduje dėl to, kad ši atsisakė pasidalinti pokalbių šifravimo raktais su Rusijos ryšių priežiūros institucija „Roskomnadzor“.
Šalies žiniasklaida kritikavo vyriausybės žingsnį. Dabar „Roskomnadzor“ teigia atšaukianti programėlės draudimą, nes „Telegram“ generalinis direktorius Pavelas Durovas sutiko bendradarbiauti kovojant su terorizmu.
Kas paskatino „Telegram“ draudimą?
Kovos su programėle pradžioje Pavelas Durovas teigė, kad vartotojų privatumas nebus parduotas, ir kad žmogaus teisės neturėtų būti pažeistos dėl baimės ar godumo. Taigi, atsisakymas dalintis pokalbių šifravimo raktais prieštaravo šalies kovos su terorizmu įstatymams. Dėl to teismas priėmė sprendimą, kuriuo vyriausybės buvo prašoma apriboti programėlės naudojimą. Po to interneto paslaugų teikėjai turėjo užblokuoti beveik 15,8 milijono IP adresų „Amazon“ ir „Google Cloud“ platformose.
Nepaisant draudimų, vartotojai rado būdų naudotis „Telegram“ programėle. Vyriausybės bandymai blokuoti VPN ir tarpinius serverius buvo nesėkmingi.
P.Durovo teigimu, įmonė bėgant metams sukūrė įvairius įrankius, skirtus pastebėti ir pašalinti ekstremistinį programėlės turinį, tad, pasak jo, drausti programėlę nėra prasmės.
