„Vartotojų išlaidos skaitmeninėse prekybos platformose ir toliau augs po 10 proc. kasmet iki 2022 metų“, – taip dar pernai metų pabaigoje prognozavo tarptautinė tyrimų kompanija „Gartner“. Bet prasidėjo 2020-ieji ir pasauliui smogė koronavirusas, dėl kurio grėsmės daugybėje šalių paskelbtas karantinas paskatino žmones pirkti internetu.
Augimą skaičiuoja kartais
Izoliacija ir nežinomybė akimirksniu pakeitė žmonių apsipirkimo įpročius. Kelionių ir turizmo sektoriai tapo visiškai neaktualūs, o jei keliauti ir atostogauti neketini, tai nereikia ir lagaminų bei kitų poilsio atributų. Smuko ir transporto reikmenų bei įrankių, mados, juvelyrikos prekių paklausa, rodo „Common Thread Collective“ surinkta statistika.
Užtat augo visko, ko reikia namuose ir kas su jais susiję, paklausa, pradedant elektronika, gyvūnų prekėmis ir žaidimais, baigiant sveikatos ir darbo iš namų prekėmis. Daugiau nei du kartus ūgtelėjo maisto, triskart – valymo reikmenų, penkis kartus – vaikų priežiūros, šešis – medicinos priemonių pardavimai (tam didelę įtaką turėjo smarkiai išaugęs apsaugos priemonių poreikis).
Internetu pirks ir toliau
Pokyčius pajuto ir Lietuvos verslai: uždarius „Telia“ salonus, žmonės puolė internetu užsakyti įrangą ir paslaugas. Karantino metu operatoriaus internetinės parduotuvės pardavimai išaugo beveik dvigubai. „Jau pirmosiomis karantino savaitėmis kelis kartus išaugo kompiuterių, žaidimų konsolių bei televizorių pardavimai, didesni nei įprastai jie išsilaikė iki pat karantino pabaigos. Taip pat matome aiškią tendenciją, kad žmonės ieško ne tik didesnių mobiliojo interneto planų, bet ir galimybės įsigyti didžiausią patikimumą suteikiantį šviesolaidinį internetą, o į viršų šovęs TV turinio vartojimas rodo, kad žmonės iš namų ne tik dirba, bet ir pramogauja“, – sako „Telia“ paslaugų vadovė Elina Dapkeviečienė.
Anot jos, karantinui pasibaigus laukiama internetinės prekybos sulėtėjimo, bet į buvusį lygį ji jau negrįš – žmonės naujai įgytus įgūdžius ir įpročius taikys ir toliau. Kita vertus, lieka neaišku, kada apskritai žmonės grįš į įprastą gyvenimo ritmą ir koks jis bus.
Smulkiosios įmonės potencialo neišnaudoja
Į tai ypač svarbu atkreipti dėmesį smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Kodėl būtent joms? Nes šie verslai neišnaudoja e. prekybos galimybių: „Eurostat“ duomenimis, Europos Sąjungoje internetu prekiauja 43 proc. stambių, 28 proc. vidutinių ir tik 18 proc. smulkių įmonių.
„Paradoksalu, bet karantinas padėjo žmonėms suprasti, kad naujos technologijos gali ne tik palengvinti jų gyvenimą, bet ir leidžia taupyti laiką, kurio visiems nuolat taip trūksta. Vietoje kelionės į parduotuvę, slampinėjimo tarp lentynų ir laukimo eilėje prie kasos, apsipirkti galima keliais mygtukų paspaudimais“, – teigia E.Dapkeviečienė.
Apsiperka telefonu
Beje, spaudyti mygtukus žmonės labiau mėgsta ne kompiuterio, o telefono ekrane – naujausias PYMNTS nuotolinių atsiskaitymų tyrimas rodo, kad net 72 proc. žmonių pirkdami internetu naudoja mobiliuosius įrenginius. Į tai svarbu atsižvelgti įmonėms, kurios svarsto kurti savo internetinę parduotuvę – ji ne tik turi būti nuolat pasiekiama, užtikrinti saugų ir patogų apsipirkimą, bet ir veikti visuose įrenginiuose.
Taigi nors globali pandemija pristabdė pasaulio ekonomiką, internete esantys verslai ne tik nespaudžia stabdžio, bet dar ir jungia aukštesnę pavarą. Jau dabar aišku, kad pardavimų internetu augimas bus didesnis už bet kokias ankstesnes prognozes, svarbiausias klausimas – kaip naujomis galimybėmis pasinaudos verslai.
