„Lietuvoje dar labiau atsiliekame pagal mokslo tyrimų eksperimentinę plėtrą. Investicijos į tai nesiekė 1 proc. 2018 metais. ES vidurkis buvo šiek tiek daugiau kaip 2 proc. To priežastys – pakankamai dideli barjerai paramai inovacijoms, atsiperkamumo reikalavimai, administracinė našta“, – Europos Komisijos dirbtinio intelekto skatinimo ir reguliavimo gairių analizės pristatyme ketvirtadienį teigė P. Jakutavičius.
Jis pridūrė, kad Lietuva pagal duomenų atvėrimą yra vos 24 vietoje ES.
„Lietuvai ypač aktualu dirbtinio intelekto plėtra, žvelgiant į mūsų ekonomikos efektyvinimą, nes mes turime jį du kartus mažesnį, nei tose šalyse, kurios yra skaitmenizacijos lyderės. Tai itin svarbu, kai žvelgiama į tiekimo grandinių trumpinimą. Darbo kaštais mes jau konkuruoti nei galime, nei tai yra toliaregiška. Turime didinti skatimenizaciją su sąlyga, kad didėtų efektyvumas“, – kalbėjo P. Jakutavičius.
Anot „Infobalt“ atstovo, darbuotojų motyvacijos trūkumas irgi prisideda prie ekonomikos plėtros lėtėjimo.
„Kitas momentas, kad nuolat susiduriame su darbuotoju stygiumi ar jų motyvacijos trūkumu, kas taip pat stabdo ekonomikos plėtrą. Čia dirbtinis intelektas galėtų automatizuoti dalį darbų, kuriuose nėra darbuotojų, taip pat padėtų efektyvinti jų darbą“, – teigė jis.
Taip pat pažymima, kad, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 40 proc. darbo vietų Lietuvoje patiria labai didelę automatizavimo riziką.
„Žvelgiant į tai, kad automatizacija neišvengiamai ateis, klausimas toks, ar mes būsime tam pasiruošę. Čia yra momentas, kad turime dėti daug pastangų tiek į dirbtinio intelekto vystymą, tiek ir didelę jo edukaciją, kad darbuotojai galėtų pasinaudoti tuo dirbtiniu intelektu“, – sakė P. Jakutavičius.
Europos Komisija pažymi, kad dirbtinio intelekto sistemų kūrimas ir diegimas ženkliai didina pramonės, paslaugų bei viešojo sektoriaus efektyvumą. Vertinama, kad skaitmenizacijos lyderės auga du kartus greičiau nei likusios.
Komisijos nuomone, tokioms šalims kaip Lietuva, dirbtinio intelekto sistemų plėtra yra viena iš kelių galimybių padidinti efektyvumą bei tarptautinį konkurencingumą, tuo pačiu pagerinant visos šalies socioekonominę būklę, užtikrinti geresnes paslaugas, pavyzdžiui, efektyvesnę sveikatos priežiūrą bei kitas viešojo bei privataus sektoriaus paslaugas.
