Kaime augę (o ir tebegyvenantys) žmonės skubės pataisyti – gaidžiai gieda ne tik ryte. Ir iš tikrųjų, gaidžiai kartais užgieda tiesiog šiaip sau, kartais – pamatę žmogų, automobilį ar kitą gyvūną. Kartais gaidžiai gieda, kai šeimininkas jiems atneša maisto – ar kai patys pamato ne vietoje ir ne laiku pasirodžiusią varlę. Dienos metu jie gieda be iš anksto nustatyto laiko ar tvarkos, o štai ryte – visada prieš aušrą.
Ir būtent – prieš aušrą. Gaidžiai nelaukia, kol laukus užpils šviežia saulės šviesa. 2013 metais publikuotas tyrimas įrodė, kad gaidžiai gieda pagal savo vidinį laikrodį. Mokslininkai 40 gaidžių laikė uždaroje patalpoje su reguliuojamu apšvietimu – ir pastebėjo, kad gaidžiai gieda ne pagal šviesos sąlygas. Jie, kaip ir kiti gyvūnai, turi savo vidinį biologinį laikrodį, kuris padeda jiems patiems pabusti ir pramankštinti balsus.
Mokslininkai tuomet taip pat pastebėjo, kad gaidžiai dažniausiai negieda visi vienu metu. Kad ir kokie paprasti būtų šie paukščiai, jie taip pat turi savo socialinio gyvenimo taisykles. Kai kurie gaidžiai yra ant aukštesnio hierarchijos laiptelio. Dažniausiai tai – didžiausi ir stipriausi gaidžiai. Kai toks dominuojantis gaidys užgieda, ima giedoti ir kiti. Ir būtent tai yra vienas iš paaiškinimų, kodėl gaidžiai gieda rytais – jie taip pasauliui praneša, kad vis dar valdo savo teritoriją.
Gaidžiai yra teritoriniai gyvūnai. Jie nežymi savo valdų ribų, tačiau būtent tam naudoja savo balsą. Išgirdę giesmę, kiti patinai turi suprasti, kad artinimasis tikrai sukels skausmingą kovą. Būtent dėl to gaidžiai gieda ryte – kad pradėję judėti paukščiai ir kiti gyvūnai žinotų, kad karalius vis dar gyvas ir vis dar pasiruošęs ginti savo teritoriją.
Tai taip pat paaiškina, kodėl gaidžiai gieda pamatę žmones, automobilius ar kitus gyvūnus. Savo giesmėmis jie taip pat praneša ir apie savo maisto privilegijas. Kita vertus, kartais tai yra perspėjimo signalas, kad artinasi pavojus.
Gieda ir vištos – tačiau dažniausiai jos taip praneša kitoms vištoms apie pavojų ar apie lizde padėtą kiaušinį. Mat vištos įprastai dalinasi kiaušinių dėjimo vietomis – taip jas lengviau apginti nuo plėšrūnų.
