Girininkas keramikos fragmentus aptiko vienu iš savo įprastų pasivaikščiojimų po mišką metu – ir supratęs, kad jie gali turėti istorinę vertę, perdavė juos regioniniam paminklų restauravimo biurui.
Ištyrę senovines liekanas, ekspertai suprato, kad jų rankose yra keramikos dirbiniai, datuojami maždaug 3000–2000 m. prieš mūsų erą. Jie nedelsdami suorganizavo radimvietės kasinėjimus.
„Rugsėjo pradžioje Elbingo rajono miške atliktas tyrimas padėjo surasti daugybę artefaktų, kurie iš pradžių buvo datuoti neolito laikotarpio pabaiga, – sako rajono miško atstovas Janas Piotrowskis. – Tarp radinių yra keramikos, titnago ir akmens įrankių fragmentai, taip pat ir girnos“.
Manoma, kad įrankiai kadaise priklausė Pamarių kultūros žmonėms, gyvenusiems pietryčių Baltijos jūros pakrantėse. Ir nors apie juos žinoma nedaug, panašu kad jie specializavosi gintare, o jų dietoje buvo gausu ruonių mėsos.
Tačiau kodėl atrastoji gyvenvietė buvo dabartiniame miške, tebegaubia paslaptis. Bet radinys turi svarbią istorinę reikšmę, nes Pamarių kultūros gyvenviečių buvo rasta labai nedaug – nepaisant jų senovinių žemių, besidriekusių Lenkijos, Karaliaučiaus ir Lietuvos pakrantėse.
Šioje vietoje dirbantis Varšuvos universiteto archeologas Aleksandras Klecha taip pat pabrėžė, kad didžioji dalis to, kas žinoma apie Pamarių kultūros žmones, yra surinkta dar iš prieškario laikais vykdytų tyrimų – todėl šių metų radinys turi papildomą reikšmę.
Tiksli radimvietės lokacija yra slepiama, taip siekiant apsaugoti ją nuo nelegalių lobių ieškotojų.
Parengta pagal „The First News“.
