Patikėjo virtualia draugyste
Amandos Todd trumpo gyvenimo istorija iki šiol kelia šiurpą. Viskas prasidėjo nuo to, kai 2010 m. ji, kaip ir daugelis to meto paauglių, užsiregistravo interneto pokalbių svetainėje ir pradėjo bendrauti su žmonėmis, kurie, kaip ji galvojo, buvo jos bendraamžiai. Paauglė su jais smagiai bendravo, aptarinėdavo aktualijas. Kartą vienas iš naujųjų „draugų“ paprašė mergaitės pasidalinti jos apnuogintos krūtinės nuotrauka. Šioji iš pradžių nesutiko, tačiau po ilgų įtikinėjimų, kad tai tebūsianti linksma pramoga, nusileido. Staiga viskas pasisuko netikėtai – „draugas“ pagrasino išplatinsiąs nuotrauką internete, jei mergina neatsiųs jam savo erotinio vaizdo įrašo.
Amanda šį kartą neketino sutikti. Šantažuotojas, sulaukęs neigiamo atsakymo, nusiuntė mergaitės nuotrauką jos klasės draugams. Taip prasidėjo patyčios virtualioje erdvėje ir gyvai. Amanda ėmė bijoti eiti į mokyklą, bijojo, kad visi į ją spokso. Nors ji mėgino atsiriboti nuo besityčiojančiųjų, vaikai nepaliko ramybėje. Nerasdama būdo, kaip išeiti iš susidariusios padėties, paauglė nusiraminimo ėmė ieškoti vartodama alkoholį ir narkotikus. Vėliau susirado vyresnį draugą, o dėl to mokykloje netgi buvo užpulta – sumušta ir palikta gulėti kieme. Amanda pirmąsyk bandė nusižudyti, tačiau tąkart ją pavyko atgaivinti ligoninėje. Sunku patikėti vaikų žiaurumu, tačiau bandymas nusižudyti internete sukėlė dar vieną patyčių bangą.
Amanda keitė mokyklas, tačiau tai negelbėjo – persekiotojas susikurdavo naujas „Facebook“ socialinio tinklo anketas ir pasiekdavo naujuosius klasės draugus, jų tėvus ir mokytojus. Tuomet persiųsdavo jiems nelaimingąją nuotrauką ir patyčios prasidėdavo iš naujo. Mergaitės tėvai kreipėsi į teisėsaugą, kad išaiškintų persekiotoją. Atvejis buvo perduotas kibernetinei policijai, tačiau jie padėti nesugebėjo. Amandos mokytojams ir kitiems suaugusiesiems stigo supratimo, ką daryti. Amandos mama įsitikinusi, kad taip nutiko dėl prasto mokytojų ir policininkų technologinio pasiruošimo, nesuvokimo, kas dedasi su vaikais internete, taip pat aplinkinių baimės imtis iniciatyvos.
Po dvejus metus nenuslūgusių patyčių mergaitė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame tylomis keitė popierines korteles, ant kurių ranka buvo užrašyta viskas, ką jai teko iškęsti. Po mėnesio penkiolikmetė nutraukė savo gyvenimą. 2014-aisiais, po ilgai trukusio sekimo, Amandos gyvenimą sugriovęs persekiotojas buvo sulaikytas Nyderlanduose. Jam pateikti kaltinimai dėl 72 seksualinio priekabiavimo prie 39 jaunų žmonių (34 merginų ir 5 vaikinų) atvejų. Aukos buvo iš įvairių šalių: Didžiosios Britanijos, Kanados, Norvegijos ir Jungtinių Valstijų, dalį jų nusikaltėlis terorizavo ilgus metus.
Bet kas, išsiuntus internetu, gali tapti vieša
Policijos komisariato vyriausioji tyrėja L. Malinovskaja sako, kad patyčių internete mastas jau kurį laiką yra pralenkęs patyčias gatvėje ar mokyklos suole. Ši problema itin paaštrėja mokslo metais.
„Lietuvos policija vykdo prevencines paskaitas, skirtas mokyklinio amžiaus vaikams, kurių metu pareigūnai visada akcentuoja, kaip svarbu yra saugoti savo privatumą internete. Vaikai turėtų kaskart įvertinti, kokį atgarsį gali sukelti kiekviena internetu persiųsta nuotrauka ar kita asmeninė informacija, patekusi į viešumą. Jei viešinti tam tikros informacijos ar vaizdo nesinorėtų, prieš ja dalinantis reikia gerai pagalvoti, ar kitoje ekrano pusėje tikrai yra gerai pažįstamas ir patikimas žmogus. Juk tikrai ne visi asmenys internete būna tais, kuo dedasi“, – teigia pareigūnė.
Ne panikuoti, o išsaugoti įkalčius
Pasak jos, neatsargiai pasidalinta slapta informacija ar pernelyg atvira nuotrauka gali sukelti labai skaudų rezultatą: iš vaiko gali būti pradėta tyčiotis arba jį gali imti šantažuoti – „pervedi man pinigų arba paviešinsiu nuotrauką“. „Jei jau taip nutiko, reikėtų kuo skubiau išsisaugoti visų žinučių, rodomų ekrane, nuotraukas, kad smurtautojas nespėtų jų pašalinti, ir kreiptis į policiją, kuri kovai su internetiniais nusikaltimais turi specialiai tam paruoštus specialistus ir gali greitai sureaguoti“, – pataria L. Malinovskaja.
Pareigūnė džiaugiasi, kad paklausti, į ką kreiptųsi, jei jie susidurtų su pavojumi internete, dauguma mokinių mini tėvus ar „Vaikų liniją“, dalis vaikų netgi moka mintinai „Vaikų linijos“ numerį. Visgi tėvams patariama įsitikinti, ar jie patys ir jų vaikai žinotų, ką daryti susidūrus su grėsmingu elgesiu internete. Kad būtų lengviau pradėti pokalbį šia tema su vaiku, policininkė rekomenduoja tėvams ir vaikams kartu pažiūrėti Lietuvos policijos sukurtą vaizdo įrašą. Jame rodoma, kaip paaugliams nesunku patikėti, kaip jais susižavi nauji vaikinai ar merginos, nors iš tiesų, to, kas kitoje ekrano pusėje, gali nė nenutuokti – galbūt tai vienas iš daugybės nusikaltėlių, kurie ilgus metus persekioja savo aukas, kaip kad minėtu Amandos atveju. Taip pat tai žinutė, kad, jaučiantis vienišam, nesuprastam, taip pat nederėtų paguodos ieškoti tarp naujų, nepažįstamų virtualių draugų.
Už patyčias – teisinė atsakomybė
Mokyklose pasakodami, kaip aukai reiktų apsiginti nuo internetinio smurto, specialistai nepamiršta paminėti ir kitos medalio pusės, t. y. kas laukia tų asmenų, kurie kitą žmogų persekioja internete arba prisideda prie patyčių. „Tokie veiksmai gali užtraukti teisinę atsakomybę paaugliams nuo 16 metų, arba, jei vaikas jaunesnis nei 16 metų, – jo tėvams. Ypač rimtais atvejais, tokiais kaip Amandos, laisvės atėmimo bausmė gali grėsti ir asmenims nuo 14 metų“, – teigia pareigūnė. Pasak jos, tai paskatina vaikus susimąstyti, kaip rimtai gali baigtis, atrodo, nekalti žaidimai.
