Pirmą kelionės dieną, balionas skrido šiaurės kryptimi link Latvijos, o nusileidus saulei, praskridęs Panevėžį, ties Pociūnų kaimu išsikrovė ir išsijungė iki kito saulėtekio. Trečiadienį buvo gautas patvirtinimas apie baliono signalą, tačiau signalas neperdavė jokių telemetrijos duomenų (ir koordinačių), todėl buvo sunku nustatyti jo poziciją.
Tačiau ketvirtadienį, apie 12 val. 30 min. buvo gautos naujos baliono koordinatės, pagal kurias matosi, jog ties Alūksnės gyvenviete balionas LKB-1 kirto Latvijos-Estijos sieną.
„Mūsų baliono mikroprocesoriaus logikoje yra įdiegta biblioteka, kurios pagalba mes reguliuojame radijo švyturio parametrus pagal tos šalies, virš kurios skrendame, teisės aktus. Įskridę į Latvijos teritoriją, privalėjome išjungti telemetriją – kadangi pagal šios valstybės teisės aktus, bet kokia radijo mėgėjiška veikla orlaiviuose yra draudžiama ir pagal išaiškinimą, šis draudimas galioja ir meteorologiniams balionams, kurie perduoda telemetriją radijo mėgėjų dažniais. Matome, jog balionas sąžiningai išlaikė radijo eterio tylą ir pradėjo transliuoti koordinates jau tik prie pat Estijos sienos“, sako komentuoja baliono kūrėjas dr. Simonas Kareiva.
Anot jo, šiuo metu lengvasvoris meteorologinis balionas keliauja 13 laipsnių kryptimi rytų Estijos teritorija ir turėtų penktadienį pasiekti Suomijos įlanką.
„Labai smagu, jog netoli Parnu esanti APRS telemetrijos priėmimo stotis veikia sklandžiai ir galime matyti baliono kelionę beveik realiu laiku. Tačiau prognozuoti tolimesnį maršrutą ir vėjų kryptis 8 km aukštyje gana sunku, todėl kiekviena šios kelionės diena mums atneša vis ką nors naujo“ – sakė Simonas Kareiva“, – sako dr. S.Kareiva.
Baliono skrydį galima stebėti čia.
