Archeologai kaimo vietovę netoli Dembianų miestelio, esančio maždaug už 50 kilometrų į šiaurės rytus nuo Krokuvos, pradėjo kasinėti daugiau nei prieš dvejus metus. Dabar jie atrado septynis neolito laikų kapus, ankstyvųjų viduramžių tvirtovės liekanas ir du bronzos amžiuje palaidotus arklius. Tačiau visas senovės kapinių dydis dar nėra žinomas.
Archeologai dabar mano, kad kapines sudaro keliolika pilkapių (kurių kiekvienas siekia nuo 40 iki 50 metrų ilgio), sukurtų iš žemės, akmenų ir dabar jau supuvusių medinių stulpų palisadų. Mokslininkai galvoja, kad tai yra neolito laikų piltuvėlinės keramikos kultūros palikimas – o pati kultūra taip pavadinta pagal išskirtinius keraminius indus. Taip pat manoma, kad piltuvėlinės keramikos kultūros žmonės buvo pirmieji Europos žemdirbiai.
„Megalitinės kapinės Dembianų apylinkėse yra viena didžiausių ir įdomiausių tokio tipo objektų Vidurio Europoje, – sakė archeologai Marcinas Przybyła ir Janas Bulasas. – Tai suteikia mums nepaprastų duomenų apie piltuvėlinės keramikos kultūros laidojimo papročius“.
Palydovinis atradimas
Nepriklausomas archeologas J.Bulasas pastebėjo, kad palydovinėje laukų nuotraukoje matomos tiesios linijas – subtilūs augimo skirtumai pasėliuose. Mokslininkas nusprendė, kad tai galėjo nulemti požeminės struktūros liekanos.
J.Bulasas ir M.Przybyła apsilankė vietoje ir panaudojo magnetinius gradiometrus – kad išmatuotų mažas Žemės magnetinio lauko variacijas ir atskleistų, kur praeityje buvo sujudinta žemė.
Keturkampė forma, kurią J.Bulasas pamatė palydovinėje nuotraukoje, pasirodė esanti ankstyvųjų viduramžių tvirtovė ir griovys, iš IX-X a. Tai – laikai dar prieš Lenkijos karalystės susikūrimą (1025 m.).
Bet 2019 ir 2020 metų kasinėjimai taip pat atskleidė ir neolito laikų pilkapius – manoma, apie 5500 metų senumo – virš kurių viduramžių tvirtovė buvo pastatyta atsitiktinai.
Nors dabar pilkapiai nebeišsiskiria iš kraštovaizdžio, kadaise jie buvo daug aukštesni, teigė M.Przybyła. Jie buvo sukurti ant centrinio akmenimis iškloto kapo pilant žemę, ir sutvirtinant ją medinių stulpų palisadais. Stulpai dabar jau yra supuvę, ir likę tik skylių pėdsakai, kur stulpai kadaise stovėjo.
Tyrėjai centriniuose kapuose kol kas nerado jokių skeletų ar jų liekanų – tačiau aptiko neolito palaidojimų pėdsakus kapus supusiuose žemės pylimuose, sakė archeologas.
M.Przybyła ir J.Bulasas pasakojo, kad archeologų komanda toje vietoje taip pat neseniai aptiko kapą, kur vienas šalia kito buvo palaidoti du žirgai. Jie šį kapą datuoja bronzos amžiaus viduriu, jam maždaug 3500 metų.
Piltuvėlinės keramikos kultūra
Piltuvėlinės keramikos žmonės, supylę šiuos senovinius pilkapius, nuo maždaug 4100 m. pr.m.e. išplito visoje vidurio Europoje.
Manoma, kad tai buvo žemdirbiai, kurie atkeliavo į regioną iš dabartinės Ispanijos ir Prancūzijos – ir buvo Balkanų emigrantų palikuonys, kurie žemdirbystės išmoko iš Vidurio Rytų.
Archeologai piltuvėlinės keramikos žmonių pilkapių yra radę ir kitur Lenkijoje, o taip pat Vokietijoje ir pietų Skandinavijoje. Vienas žinomiausių tokių pilkapių yra miške vidurio Lenkijoje, Kujavijos regione – tai didžiuliai pilkapiai, kartais vadinami lenkiškomis piramidėmis.
Tačiau manoma, kad senovinės kapinės, atrastos prie Dembianų, gali būti vienas didžiausių kol kas aptiktų piltuvėlinės keramikos kultūros kompleksų, sakė M.Przybyła.
Archeologai planuoja tęsti kasinėjimus, kad sužinotų daugiau apie neolito pilkapius ir kapus, o taip pat ir apie viduramžių tvirtovės ir griovio liekanas, kurie pirmiausia juos ir atvedė į šią vietą.
Kol kas archeologai nerado jokių įrodymų, kad tvirtovė būtų buvusi nuolat apgyvendinta – jų manymu, tai galėjo būti karinė stovykla – bet panašių statinių Lenkijoje iki šiol nebuvo rasta.
M.Przybyła ir J.Bulas teigė, kad tai yra „unikalus atradimas“, padėsiantis jiems tirti IX-X a. fortifikavimo technikas – kas buvo neramūs laikai Lenkijos istorijoje.
Parengta pagal „Live Science“.
