Už balsavo 116 Seimo narių, prieš nebuvo, susilaikė 7.
„Šiuo metu esame šalis partnerė ir, deja, manau, kad vėluojame, nes mūsų kaimynės Latvija, Estija, Vidurio Rytų Europos valstybės yra ir narės, ir asocijuotos narės, naudojasi narystės naudomis, o mes tik dabar svarstome šitą klausimą. Asocijuotos narės Europos kosmoso agentūroje statusas leis dalyvauti įvairiose programose, kurias valstybė narė galės pasirinkti savo nuožiūra. Tai reiškia, jog narės mokestis, kurį mokėsime, sugrįš mums per tas programas, kurias mes pasirinksime tuose sektoriuose, kuriuose Lietuvos verslo, mokslo žmonės norės“, – Seime sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak A. Armonaitės, narystės mokestis sieks 3 mln. eurų per metus, dabar mokama 1,4 mln. eurų.
„Yra paskaičiuota, jog projektus pagal Europos kosmoso agentūros programas vykdantys subjektai kuria didelę pridėtinę vertę ekonomikai, ir gerokai tie įdėti pinigai sugrįžta. Pavyzdžiui, Europos kosmoso agentūros programų dalyvių investuotas 1 euras sukuria nuo 3,5 iki 3,8 euro“, – sakė ministrė.
Anot ministrės, šiuo metu Lietuvoje plėtojama nemažai su kosmoso sritimi susijusių technologijų: žemės stebėjimo technologijos, mažieji nanopalydoai, lazeriai, optika ir pan. „Vakar nuskambėjo, kodėl mes šį mėnesį siekiame ratifikuoti sutartį. Kartą per dešimtmetį Europos kosmoso agentūra vykdo ir astronautų atranką. Nuo 1998 metų tik tris kartus buvo vykdyta tokia atranka, 2008 metais paskutinį kartą, tai norime sudaryti galimybės langą ir Lietuvos piliečiams dalyvauti tokioje atrankoje“, – argumentavo ministrė. Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė klausė, ar jau yra sulauktų užklausų iš lietuvių, kurie norėtų dalyvauti tokioje atrankoje.
A. Armonaitė teigė, kad gauta laiškų iš susidomėjusių piliečių.
„Viena iš jų yra galimybė žmonėms su fizine negalia pretenduoti ir dalyvauti, kas yra taip pat labai svarbu. Seimo nariai gavo laišką iš piliečių, kurie yra susidomėję dalyvavimu šitoje atrankoje, tai žmonės, kurie yra keleivinių orlaivių pilotai. Pasistengti dėl šių aktyvių žmonių mums tikrai prasminga“, – sakė A. Armonaitė. Tuo metu „valstietė“ Agnė Širinskienė kritiškai atsiliepė apie siūlymą.
„Kaip „TikTok‘e“, taip ir valstybėje – nėra kitų problemų. Nėra nedarbo, kuris Lietuvą verčia pirmauti Europoje, nėra emigracijos, per 4 mėnesius tris kartus išaugusios, nėra bankrutuojančių verslų, kurie verstų inovacijų ministrę ateiti į Seimą su kitais projektais“, – ironizavo A. Širinskienė.
Konservatorius Edmundas Pupinis teiravosi, ar Lietuvoje yra asmenų, pasiruošusių dalyvauti tokioje atrankoje.
A. Armonaitė sakė, kad, be universitetų ir be šiuo metu plėtojamų technologijų, Lietuvoje bus įsteigtas EKA Verslo inkubavimo centras.
„Kiekviena šalis narė ir asocijuota narė tokį turi. Stengsimės nekurti naujos biurokratijos, o Inovacijų agentūroje tą padalinį turėti, kad galėtų ne tik egzistuojantis verslas ar mokslas pasinaudoti galimybėmis, bet taip pat ir startuoliai, ir jų akceleravimo programos taip pat svarbios. Astronautų atrankos yra vienas iš retų ir didelį dėmesį pritraukiančių aspektų“, – sakė A. Armonaitė.
2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015 metais prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS). Įgyvendindama EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės planą (PECS), Lietuva dalyvavo šešiuose EKA konkursuose, kuriuose finansavimą gavo 40 projektų.
1975 metais įkurtos EKA narėmis yra 22 valstybės. Asocijuotų narių statusus turi Slovėnija ir Latvija, o Lietuva, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Malta, Slovakija kol kas turi bendradarbiaujančių valstybių statusus.
