Europoje atrasta burtininko lazda teikia naujas užuominas apie vienos tautos istoriją

Viename Suomijos pietvakariuose esančiame ežere atrasta 4400 metų senumo, neolito laikų gyvatės formos medinė lazda. Mokslininkai mano, kad ją religiniais ar mistiniais tikslais galėjo naudoti šamanas.

 Viename Suomijos pietvakariuose esančiame ežere atrasta 4 400 metų senumo, neolito laikų gyvatės formos medinė lazda.<br>  S. Koivisto nuotr. lrytas.lt mont.
 Viename Suomijos pietvakariuose esančiame ežere atrasta 4 400 metų senumo, neolito laikų gyvatės formos medinė lazda.<br>  S. Koivisto nuotr. lrytas.lt mont.
 Tyrimų vieta  Järvensuo radimvietėje.<br> S. Koivisto / A. Lahelma iliustr.
 Tyrimų vieta  Järvensuo radimvietėje.<br> S. Koivisto / A. Lahelma iliustr.
 Kasinėjimai 2020 m.<br> S. Koivisto nuotr.
 Kasinėjimai 2020 m.<br> S. Koivisto nuotr.
 Gyvatės figūrėlė originalioje suradimo vietoje b) iškastas artefaktas, nufotografuotas iš viršaus.<br> S. Koivisto nuotr.
 Gyvatės figūrėlė originalioje suradimo vietoje b) iškastas artefaktas, nufotografuotas iš viršaus.<br> S. Koivisto nuotr.
 Gyvatės galvos nuotrauka.<br> S. Koivisto nuotr.
 Gyvatės galvos nuotrauka.<br> S. Koivisto nuotr.
 Gyvačių vaizdavimas Šiaurės Europos neolito uolų mene iš a) Onegos ežero apylinkių b) Kolos pusiasalio c-e) Suomijos f) Baltosios jūros apylinkių.<br>A. Lahelma iliustr.
 Gyvačių vaizdavimas Šiaurės Europos neolito uolų mene iš a) Onegos ežero apylinkių b) Kolos pusiasalio c-e) Suomijos f) Baltosios jūros apylinkių.<br>A. Lahelma iliustr.
Daugiau nuotraukų (6)

Gintarė Baškytė

Jul 12, 2021, 6:37 AM, atnaujinta Jul 12, 2021, 6:37 AM

„Per savo pelkių archeologijos darbo patirtį mačiau įspūdingų dalykų, bet atradus šią lazdą, likau be žado, kūnu perbėgo šiurpuliai“, – teigia Turku universiteto Suomijoje archeologijos podoktorantė Satu Koivisto, užsiimanti tyrinėjimais istorinėje Järvensuo gyvenvietėje – būtent ten, kur ir buvo rasta ši lazda.

„Radinio ilgis – 53 cm, skersmuo – apie 2,5 cm, o pati lazda išdrožta iš vieno medžio gabalo, – žurnale „Antiquity“ paskelbtame straipsnyje rašo S.Koivisto bendraautorius Antti Lahelma. – Lazdos forma labai natūrali, primena žaltį (Natrix natrix) arba paprastąją angį (Vipera berus) – atrodo lyg gyvatė, mėginanti nušliaužti ar nuplaukti kažkur toliau“.

Su šiuo tyrimu nesusijusi mokslininkė, šiaurietiškosios folkloristikos podoktorantė Abo akademijos universitete (Suomija) Sonja Hukantaival mano, kad lazdos forma labiau primena angį: „Manau, kad lazda panašesnė į angį dėl galvos formos, trumpo kūno ir nelabai pastebimos uodegos. Tai labai įdomu, kadangi angies reikšmė vėlesnio laikotarpio liaudies religijoje ir magijoje yra kur kas didesnė“.

Tyrėjai taip pat rašo, kad lazda galėjo būti naudojama ir tiesiog kaip dekoracija – bet neatmetama ir galimybė, kad ją galėjo naudoti ir šamanas.

„Visai logiška šį artefaktą būtų traktuoti kaip religinės reikšmės objektą, tokia būtų pirminė hipotezė“, – rašo mokslininkai. Istoriniai įrašai apie dar iki krikščionybės egzistavusius tikėjimus rodo, jog „ir finougrams, ir samiams gyvačių reikšmė simboliškai itin stipri, kadangi manyta, jog šamanai galėdavo transformuotis į šiuos gyvūnus“, teigia mokslininkai. Samiai gyvena šiaurės Skandinavijoje ir Rusijoje, tuo tarpu finougrų kalbomis kalbama Skandinavijoje ir rytų Europoje.

S.Koivisto nuomone, šis radinys daug senesnis, nei suomiai pradėjo naudoti raštą – tad mokslininkai nėra įsitikinę, ar tam tikri žmonės prieš 4 400 metų tikrai laikėsi būtent tokių papročių.

Toje pačioje vietoje, kur rasta lazda, mokslininkai aptiko ir nemažai žvejybos reikmenų – kas galėtų reikšti, jog ten dažnai lankydavosi žvejai.

Stulbinantis radinys

Su tyrimu nesusiję ekspertai teigia, kad šis radinys itin neįprastas.

„Šis artefaktas įrodo, kad neolito žmonės labiau domėjosi ir geriau suvokė požeminį pasaulį už mus“, – teigia Oulu universiteto Suomijoje archeologijos skyriaus vedėja, profesorė Vesa-Pekka Herva.

Kiti mokslininkai mano, kad šis radinys galėjo būti auka. Lazda rasta pelkėje, šalia ežero, tad Helsinkio universiteto kultūrų skyriaus mokslininkės Kristinos Mannermaa nuomone, „šis svarbus artefaktas galimai buvo paaukotas, o ne atsitiktinai pamestas“.

K.Mannermaa pabrėžia, jog Suomijos dirvožemis pasižymi aukštu rūgštingumu, tad mediniai artefaktai ten išlieka retai: „Tai svarbus ženklas Suomijos archeologams, įrodantis, kad tokio pobūdžio pelkės prieš jas naikinant melioracija ar verčiant durpių kasyklomis turi būti atidžiai ištirtos“.

Laplandijos universiteto podoktorantas Farcisas Joy tegia, kad kad šis radinys gali būti svarbus dabartiniams samiams. Jo nuomone, jei artefaktas „priklausė seniesiems samių protėviams, tai atkreipia dėmesį į repatrijavimo klausimą, nes patvirtintų ir faktą, jog samių priešistorė glūdi kažkur pietų Suomijoje“. Samiai yra ne kartą patyrę diskriminaciją, ir daug metų kovoja už savo teises.

F.Joy nuomone, archeologai turėtų patyrinėti ir aplinkines vietas, patikrinti, ar kažkur šalia neegzistavo aukojimo vieta.

Tyrimai vietoje, kur rasta lazda, vis dar tęsiasi. Šiuo metu mokslininkai stengiasi išsiaiškinti, iš kokios medienos ji buvo pagaminta.

Parengta pagal „Live Science“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.