Kurtieji mąsto gestų kalba, kuri yra erdvinė, todėl ir jų mąstymas erdvinis. Kad suprastum kalbėtoją, svarbu sekti ne tik rodomus gestus, bet ir stebėti gestų vietą kūno atžvilgiu, judėjimo trajektoriją, kalbėtojo veido mimiką, galvos, kūno judesius.
Pirmoji pirštų abėcėlė, vadinama daktiliu, sukurta XVI amžiuje. Kiekvienai šios abėcėlės raidei priskirtas tam tikras simbolis, kuris rodomas vienos rankos pirštais, tik anglų kalboje daktilis rodomas abiejų rankų pirštais.
Mimika pagrįsto bendravimo pradininkas buvo prancūzų abatas Charles’is Michelis de l’Epee. Jis 1755 m. Paryžiuje atidarė pirmąją mokyklą kurtiesiems, kurioje buvo taikomas gestų mokymo metodas. Abatas patobulino ir daktilį, kurtieji įgavo galimybę bendrauti pasakydami apie 130 žodžių per minutę.
Kaip ir sakytinės, gestų kalbos turi nacionalines abėcėles. Iš viso pasaulyje yra daugiau kaip 40 gestų kalbų, daugelis jų turi savo specifiką. Pavyzdžiui, Vokietijos ir Austrijos žodinė kalba yra ta pati – vokiečių kalba, bet šių šalių gestų kalba visiškai skirtinga, o ir Vokietijoje vartojamas ne vienas gestų kalbos dialektas.
Gestų kalba nėra rankomis rodoma žodinė kalba.
Gestai žymi sąvokas, o nacionalinės gestų kalbos turi mažai ką bendra su tose šalyse vartojamomis žodinėmis kalbomis.
Vertėjai iš girdinčiųjų kalbos į gestų vartoja visai kitokią kalbą. Tai kalkinė kalba, kai kiekvienas žodis parodomas atitinkamu gestu. Ji netgi vadinama tik kalbėjimo būdu, forma.
Tokia kalkinė kalba skirta kurtiesiems susikalbėti su girdinčiaisiais, neprigirdinčiaisiais ar apkurtusiaisiais.
1951 m. Pasauliniame kurčiųjų kongrese nuspręsta standartizuoti gestų kalbas. Ekspertų grupė pagal įvairių šalių nacionalinių gestų panašumą sukūrė tarptautinę gestų kalbą – gestūną. Pirmasis gestūno žodynas, kurį sudarė 300 gestų, išleistas 1965 m.
Apie lietuvių gestų kalbos istoriją iki 1945 m. žinoma labai mažai. Nuo 1945-ųjų iki 1990-ųjų ji buvo vartojama kartu su rusų gestų kalba ir jos tapo labai artimos.
1995 m. gegužės 4-ąją Lietuvos Vyriausybė specialiu nutarimu gestų kalbą oficialiai pripažino Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba.
2003 metais baigtas leisti penkių tomų „Lietuvių gestų kalbos žodynas“. Jame yra daugiau kaip 3000 gestų.
