Lobių ieškotojas Ole Ginnerupas Schytzas geležies amžiaus lobį aptiko Vindelevo miestelio apylinkėse, žemėje, priklausančioje vienam iš jo buvusių bendraklasių – todėl radinys buvo pavadintas Vindelevo lobiu.
Po kelių valandų vaikščiojimo su naujai naujai įsigytu metalo detektoriumi, G.G. Schytzas išgirdo apie galimą radinį pranešantį pypsėjimą. Paaiškėjo, kad tai vienas „didžiausių, turtingiausių ir gražiausių aukso lobių Danijos istorijoje“, sakoma išplatintame Vejlės muziejaus atstovų pareiškime.
1500 metų senumo radinį sudaro beveik kilogramas aukso – įskaitant didelius, lėkštės dydžio medalionus, vadinamus brakteatais. Vietovės kasinėjimai, kuriuos atliko Vejlės muziejų archeologai, bendradarbiaudami su Danijos nacionaliniu muziejumi, atskleidė, kad lobis buvo užkastas vadinamajame ilgajame name – o tai gali reikšti, kad geležies amžiuje Vindelevas buvo stipri ir įtakinga gyvenvietė.
Archeologai daro prielaidą, kad lobį greičiausiai užkasė tuo metu aukštas pareigas užėmęs asmuo. „Tik visuomenės grietinėlės atstovas būtų galėjęs surinkti tokį lobį, koks rastas čia“, – teigia Vejlės muziejų tyrimų vadovas Madsas Ravnas.
Vindelevo miestelis yra maždaug už 8 kilometrų nuo Jellingo – kultūros židinio, kuriame kūrėsi pirmieji monarchai, vieniję šalį X amžiuje. Iki šiol „nebuvo nieko, kas rodytų, kad čia [Vindeleve] būtų gyvenęs iki šiol nežinomas karvedys ar vadas, gerokai anksčiau nei atsirado Danijos karalystė“, – sako M.Ravnas.
Tačiau panašu, kad vadas, kuriam priklausė šis lobis, sugebėjo susikrauti turtus ir pritraukti kvalifikuotus amatininkus, kurie ir sukūrė lobį sudarančias brangenybes.
Archeologai pažymi, kad lobyje yra keletas brakteatų, taip pat romėnų monetų, kurios unikaliu, anksčiau nematytu būdu buvo performuotos į papuošalus. Kai kurių aukso dirbinių motyvai ir runų užrašai greičiausiai susiję su istoriniais valdovais, tačiau kiti gali būti susiję su šiauriečių mitologija. Pavyzdžiui, viename brakteate pavaizduotas vyras su į kasas supintais plaukais, o šalia jo – žirgas, paukštis ir kitas vyras, taip pat runos (senovinis germanų-skandinavų rašto), kurios gali reikšti „houaʀ“ – arba „aukštasis“.
Gali būti, kad „aukštasis“ reiškia valdovą, galbūt net vadą, kuris užkasė lobį. Tačiau remiantis vėlesne germanų-skandinavų mitologija, šis terminas siejamas ir su dievu Odinu, sako archeologai.
Taip pat rasta senesnių Romos imperijos monetų, įskaitant sunkią auksinę monetą su Konstantino Didžiojo (272-337 m.) – pirmojo į krikščionybę atsivertusio Romos imperatoriaus – atvaizdu.
Vulkano išsiveržimas
Vadas galėjo užkasti lobį po didelio ugnikalnio išsiveržimo, kuris sukrėtė Europą 536 metais – kai į atmosferą buvo išmestas sulfatų ir pelenų debesis, užstojęs Saulės šviesą ir sumažinęs temperatūrą Šiaurės pusrutulyje. Neaišku, kurioje vietoje buvo ugnikalnis, tačiau jo išsiveržimas greičiausiai nulėmė vėliau kilusį badą, pandemijas ir socialinį bei ekonominį nuosmukį, skelbia 2015 m. žurnale „Nature“ paskelbtas tyrimas.
Pasak Vejlės muziejaus, po ugnikalnio išsiveržimo daugybė Skandinavijos gyventojų slėpdavo lobius, galbūt norėdami apsaugoti juos nuo priešų – arba nuraminti dievus. Iš tiesų Danijoje rasta daugiau nei 40 kg geležies amžiuje užkasto aukso, sako muziejaus atstovai.
Vindelevo lobis bus eksponuojamas 2022 m. vasario 3 d. atidaromoje Vejlės muziejaus vikingų parodoje. Parodoje, kuri rengiama bendradarbiaujant su Danijos Moesgaardo muziejumi, bus gilinamasi į Haraldo Mėlyndančio ryšių ir sąjungų su Rytais istoriją – ir aiškinamasi, kaip ankstyvoji Danijos karalystė padėjo pamatus Jelingų dinastijai.
Parengta pagal „Live Science“.