Pareigūnai liepė Ispanijos salos, kuri yra viena iš Kanarų salų, esančių maždaug už 100 kilometrų nuo Vakarų Afrikos krantų, gyventojams užsisandarinti duris ir langus lipnia juosta bei šlapiais rankšluosčiais, kad būtų apsisaugota nuo potencialiai pavojingų garų, kurie gali susidaryti, kai išsilydžiusi lava išsilieja į vandenyną.
Lava iš esmės yra išsilydžiusi uoliena, kurios temperatūra siekia apie 1200 laipsnių pagal Celsijų. Kai ją staiga atšaldo jūros vanduo, susidaro tankūs „lavos rūko“ debesys, kuriuose yra pavojingas druskos rūgšties kiekis, BBC sakė vulkanologas Robinas George Andrewsas.
Kai itin karšta lava patenka į jūros vandenį, dėl karščio vandens molekulės skyla į vandenilio ir deguonies jonus. Vandenilis jungiasi su jūros vandenyje ištirpusiais chlorido jonais ir susidaro druskos rūgštis. Įkvėpti šios rūgšties garus itin pavojinga. Susidariusiuose debesyse taip pat yra vulkaninio stiklo fragmentų ir vulkaninių pelenų dalelių, kurios yra pakankamai smulkios, kad išliktų ore ir patektų į žmogaus plaučius.
Nors per naujausią išsiveržimą La Palmoje dar niekas nenukentėjo, tačiau šis išsiveržimas gali būti mirtinai pavojingas – JAV geologijos tarnybos duomenimis, 2000 m. įkvėpę rūgščių garų Havajuose žuvo du žmonės.
Vulkaninės salos
Pasak Gran Kanarijos Las Palmaso universiteto geologo José Mangaso Viñuela, salos pradėjo formuotis Atlanto vandenyne daugiau kaip prieš 150 mln. metų, galbūt virš vulkaninio „pliūpsnio“ arba „karštojo taško“ Žemės mantijoje, esančio po vandenynu – bet taip pat galbūt ir virš kitokio tipo mantijos anomalijos, tektoninių plokščių lūžio ar kitų priežasčių, mokslinėje svetainėje MantlePlumes.org paskelbtame tyrime teigia H.M. Viñuela.
Laikui bėgant senesnės salos – tokios kaip Tenerifė ir Gran Kanarija – pasislinko į rytus nuo vulkanizmą sukeliančio mantijos ruožo, ir šiandien yra mažiau vulkaninės. Tačiau La Palma, esanti grupės šiaurės vakaruose, dabar yra labiausiai veikiama ugnikalnių.
Nuo XV a., kai buvo pradėti registruoti duomenys, pagrindiniame La Palmos kalnų masyve ir ugnikalnyje Cumbre Vieja (kas reiškia „Senąją viršūnę“) įvyko aštuoni ugnikalnių išsiveržimai.
Paskutinis išsiveržimas prieš šį įvyko 1971 m. ir nusinešė žvejo gyvybę – vyrą uždusino dūmai, kai jis per arti priartėjo prie lavos srovės.
Naujausias išsiveržimas prasidėjo rugsėjo 19 d., kai iš Cumbre Vieja esančio kraterio išsiveržė išsilydžiusi lava. Ji pradėjo tekėti žemyn iki 600 m pločio srautais ir antradienį (rugsėjo 28 d.) pasiekė vandenyną.
Ispanijos mokslinių tyrimų laivas jūroje iš saugaus atstumo stebi lavos srautus.
BBC pranešė, kad trys pakrantės kaimai buvo uždaryti, nes lava pateko į vandenį, tačiau La Palmos valdžios institucijos sumenkino nuodingų dujų keliamą grėsmę.
Šiuo metu La Palmoje gyvena apie 85 000 žmonių. Apie 6 000 jų buvo evakuoti, kai lava padengė daugiau nei 190 hektarų teritoriją ir sugriovė daugiau nei 650 namų.
Parengta pagal „Live Science“.
