Taip pat mes garsėjame savo ambicijomis gaminti vakcinos nuo koronaviruso veikliąsias medžiagas, vaistus, skirtus gydyti onkologinėmis ligomis sergančius pacientus. Pandemija pastūmėjo Lietuvos įmones ir mokslininkus kurti nuotolinio valdymo medicininių prietaisus, pvz., laikrodį-apyrankę, kuri atpažįsta prieširdžių virpėjimus, arba išmaniajame telefone veikiančią programėlę, kuri, vos jums ištarus kelis sakinius, gali įvertinti galimus balso sutrikimus ir padėti diagnozuoti ligas.
Jau šį šeštadienį naujausioje laidoje „Inovacijų DNR“ jūsų laukia pažintis su lietuvių sukurtomis gyvybės mokslų srities inovacijomis ir technologijomis, kurios stebina pasaulį ir padeda nustatyti, gydyti ar net išvengti ligų.
Gyvybės mokslų sektorius yra vienas iš sparčiausiai besivystančių Lietuvos pramonės sektorių. Šiuo metu jo indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) sudaro apie 2 proc., o Nacionaliniame Lietuvos pažangos plane yra numatyta, kad 2030 m. gyvybės mokslų sektoriaus kuriama pridėtinė vertė turėtų pasiekti 5 proc. šalies BVP. Pernai gyvybės mokslo sektoriaus lietuviškos kilmės produktų eksporto vertė pasiekė 627 mln. eurų – palyginti su 2019 m., ji padidėjo 62 proc. Net 90 proc. lietuviškos biotechnologijų produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei 100 valstybių. Nors Lietuva turi kuo didžiuotis, tačiau mūsų šalyje šiame sektoriuje veikiančių startuolių kol kas nėra daug, jų skaičius nesiekia net 10 proc.
Vienas iš geriausių startuolių pavyzdžių – „Droplet Genomics“, kuriantis pažangius molekulinės biologijos įrankius. Šioje bendrovėje dirbantis mokslo direktorius Rapolas Žilionis prisidėjo prie naujo kvėpavimo takų ląstelių tipo atradimo, kuris, kaip tikimasi, padės mokslininkams kuriant vaistus nuo nepagydomų plaučių ligų, o pati įmonė siūlo inovacijų, kurios kartais paspartina tyrimų atlikimo laiką ir padeda ženkliai sumažinti naudojamų reagentų kiekį.
„Mes įgaliname savo klientus taikyti mikroskysčių technologijas. Jos leidžia pasiekti didelį našumą ir ženkliai sumažinti reagentų naudojimą. Pvz., jeigu farmacijos įmonei reikėtų ištirti šimtą tūkstančių naujo potencialaus vaisto variantų naudojant įprastus sprendimus, tokia užduotis gali užtrukti savaites, mėnesius, o gal net daugiau. Naudojant mikroskysčių technologiją, mes kalbame apie eksperimentus, kurie trunka kelias minutes ar valandas, ir tūkstančius sutaupytų reagentų“, – sako R. Žilionis, VU gyvybės mokslų centro biochemikas ir „Droplet Genomics“ mokslo direktorius.
Kitos Lietuvoje veikiančios įmonės „CasZyme“ laboratorijose gimsta ne ką mažiau medicinos pasaulį keičiantys atradimai. Šioje laboratorijoje vysta pasaulinio lygio biotechnologijų tyrimai, analizuojantys bakterijas ir jų imunitetą. Įmonė taip pat plėtoja CRISPR technologiją ir ieško naujų Cas baltymų, kurie galėtų būti naudojami kaip naujos kartos molekuliniai įrankiai genomams redaguoti. Lietuvių mokslininkų technologija leidžia atrasti ir pritaikyti naujas galimybes gydyti genetines ligas, kurios anksčiau atrodė neįveikiamos.
„CRISPR-Cas“ technologija medicinos srityje pirmiausia yra taikoma gydant genetines ligas, kurias įveikti yra labai sunku ir su kuriomis žmogus jau gimsta. Be to, ši technologija jau yra pradedama taikyti įvairių rūšių vėžiui, akių ligoms ir kitoms retoms ligoms gydyti bei diagnozuoti“, – sako Monika Paulė, „CasZyme“ direktorė. Gyvybės mokslo inovacijos yra neabejotinai viena iš pagrindinių prevencinių priemonių ir strateginių variklių sveikatos srityje, o Lietuvoje kuriami sprendimai ir technologijos sulaukia pasaulinio pripažinimo ir sukelia tikrą proveržį.
Daugiau apie išradimus, keičiančius mūsų gyvenimus, ir medicinos ateitį žiūrėkite naujausioje laidoje „Inovacijų DNR“, kuri bus rodoma lapkričio 13 d., 11.30 val., per „Lrytas TV.“
