Tyrimas: lietuvių apetitas e-demokratijai didžiausias, bet bijoma technologinės atskirties

Lietuvos gyventojai mano, kad paprastiems piliečiams technologijos suteikia daugiau galios, padeda gyventi patogiau, tačiau nori, kad jiems būtų užtikrinta geresnė prieiga prie daugiau kokybiškų skaitmeninių viešųjų paslaugų. Beveik kas antras gyventojas (42 proc.) sutinka, kad valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio e-paslaugų plėtrai. Be to, tarp Baltijos šalių lietuviai labiausiai nori elektroninio balsavimo, galimybės naudotis mobiliosiomis aplikacijomis pranešant institucijoms svarbią informaciją, suteikiant joms atgalinį ryšį.

 Lietuvos gyventojai mano, kad paprastiems piliečiams technologijos suteikia daugiau galios, padeda gyventi patogiau, tačiau nori, kad jiems būtų užtikrinta geresnė prieiga prie daugiau kokybiškų skaitmeninių viešųjų paslaugų.<br> 123rf iliustr.
 Lietuvos gyventojai mano, kad paprastiems piliečiams technologijos suteikia daugiau galios, padeda gyventi patogiau, tačiau nori, kad jiems būtų užtikrinta geresnė prieiga prie daugiau kokybiškų skaitmeninių viešųjų paslaugų.<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 8, 2021, 11:57 AM

Tokius duomenis atskleidė naujausias skaitmeninei visuomenės raidai analizuoti skirtas profesinių paslaugų bendrovės „EY“ tyrimas „Įtrauktieji piliečiai“ (angl. Connected Citizens), atliktas Lietuvoje ir dar 21 valstybėje.

„Pasaulinis tyrimas, į kurį pirmą kartą įtrauktos ir Baltijos šalys, leidžia palyginti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų pasaulio valstybių situaciją technologijų raidos kontekste, ypač viešajame sektoriuje. Visuomenės ir atskirų jos grupių nuostatos, prioritetai ir vertinimai padeda suprasti aktualias problemas ir atskleidžia lūkesčius, susijusius su skaitmenizacijos plėtra ateityje. Tyrimo duomenys parodė svarbius Lietuvos skirtumus nuo kitų šalių, pavyzdžiui, kad turime gana didelį apetitą e-demokratijai, norime palaikyti ryšį su įvairiomis institucijomis skaitmeniniu būdu, būti labiau išgirsti, bet kol kas tam nėra idealių sąlygų ir, žinoma, įpročių“, – komentuoja „EY“ Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris.

Tyrimo autoriai tikisi, kad jų pateikti duomenys paskatins pradėti diskusijas su valdžios ir viešojo sektoriaus institucijų vadovais apie tai, kaip jie gali geriau atliepti įvairius piliečių poreikius.

Lietuviai baiminasi dėl technologinės atskirties

Tyrimo duomenimis, beveik 8 iš 10 Lietuvos gyventojų (77 proc.) pats patogiausias bendravimo su valdžia ar viešosiomis institucijomis būdas šiuo metu yra elektroninis paštas. Antras populiariausias (53 proc.) pasirinkimas – pokalbis telefonu.

Tuo tarpu Estijos gyventojams patraukliausias kanalas gauti reikalingą informaciją yra interneto svetainės. Be to, pokalbį internetu, naudojantis specialia pokalbio funkcija (angl. chat), su valstybės tarnautojais ar specialistais linkę pradėti kas dešimtas (11 proc.) Estijos gyventojas – tai kelis kartus didesnė žmonių dalis negu Lietuvoje (3 proc.).

„Tai indikuoja, kad valdžios internetiniai puslapiai nėra aiškūs ar paprasti naudoti, o viešosios e-paslaugos nėra intuityvios, draugiškos vartotojams arba jų iš viso nėra. Taip pat aktualu užtikrinti viešųjų paslaugų vientisos patirties teikimą įvairiais kanalais, kad visi piliečiai jas galėtų gauti tinkamiausiu jiems būdu“, – sako L.Dičpetris.

Pasak jo, kitas labai svarbus momentas – atskirtis. „Gyventojai dėl jos baiminasi. Daugiau nei ketvirtadalis piliečių mano, kad technologijos vystosi per sparčiai, o trečdalis galvoja, kad technologijos kuria didesnę nelygybę visuomenėje. Tai – stiprus signalas šalies viešajam sektoriui ir valdžiai. Siekiant, kad technologijos ir skaitmeninimas nedidintų atskirties ir nelygybės, būtina dar daugiau investuoti į piliečių technologinį raštingumą ir e-paslaugų paprastumą bei prieinamumą“, – apibendrina bendrovės Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.

Pandemija ir technologijos: požiūriai išsiskyrė

Tyrimas atskleidė ir pandemijos įtaką gyventojų požiūriui į technologijas, tiesa, tarp Baltijos šalių piliečių nuomonės vėl išsiskyrė. Pavyzdžiui, su teiginiu, kad dėl COVID-19 technologijų kasdieniniame gyvenime ateityje daugės, sutinka kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) Lietuvos piliečių. Estijoje ir Latvijoje tam pritariančiųjų yra bemaž du kartus daugiau – atitinkamai 62 ir 64 procentai.

Be to, Lietuvoje teigiančių, kad pandemija paspartins technologijų inovacijas ir pažangą, taip pat buvo santykinai mažiau negu kitose Baltijos šalyse: Lietuvoje – 43 proc., Latvijoje – 50 proc., o Estijoje – 54 procentai.

Apskritai, kaip ryškiausią pandemijos poveikį Lietuvoje žmonės yra linkę išskirti ekonominį augimą – 57 proc. nurodė, kad jis nebūtų buvęs toks pastebimas, jeigu ne COVID-19.

„Ekonomikos augimo negalima atsieti nuo technologijų ir inovacijų, o ši pandemija, su kuria gyvename jau dvejus metus, iš esmės ir padarė esminį lūžį skaitmenizacijos srityje. Paslaugų virtualizacija ir toliau neišvengiama, todėl Lietuvos valdžia ir verslai privalo išnaudoti tai kuo didesniam šalies skaitmeniniam konkurencingumui kurti, nes gyventojai tikisi gyvenimo kokybės gerėjimo“, – pastebi L. Dičpetris.

Tyrimo „Įtrauktieji piliečiai“ rezultatai aiškiai rodo, kad kas antras lietuvis (54 proc.) tikisi, jog ateityje pagausės aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų ir jos bus lengviau pasiekiamos, dar panaši dalis (44 proc.) piliečių viliasi, jog didės valdžios išlaidos socialinei apsaugai ir finansinei paramai.

Be to, kone 2 iš 3 gyventojų (63 proc.) Lietuvoje yra linkę pasinaudoti valstybės mokymo programomis, kad pagerintų savo skaitmeninius įgūdžius. „Tai labai gerai atspindi žmonių norą daugiau įsitraukti į e-demokratiją, aktyviau naudotis e-paslaugomis. Todėl tokių skaitmeninio raštingumo mokymų ir projektų, kaip „Bibliotekos pažangai“, „Prisijungusi Lietuva“, šalyje reikia dar daugiau. Valstybės investicijos į piliečių technologinį raštingumą ne tik mažins atskirtį, bet ilguoju laikotarpiu atsipirks keleriopai tiek ekonomine, tiek pilietinio aktyvumo ir bendruomeniškumo prasme“, – apibendrina bendrovės Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.