Nors Tarptautinio kibernetinio saugumo indekso duomenys rodo, kad Lietuva Europoje užima ketvirtą vietą pagal kibernetinio saugumo užtikrinimą, tačiau atakų skaičius Lietuvoje kasmet auga: 2019 m. buvo fiksuotas 3241 kibernetinis incidentas, o 2020 m. jų skaičius išaugo iki 4330. Šie metai irgi bus ne išimtis. Apie tai, kaip paliekamais elektroniniais pėdsakais gali pasinaudoti sukčiai, kaip nuo įkeltų nuotraukų į socialinius tinklus gali priklausyti jūsų draudimo kaina ir kaip apsaugoti savo duomenis, bus kalbama artimiausioje „Inovacijų DNR“ laidoje.
Kibernetinių nusikaltimų skaičius auga visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva. Kaip skelbia statistika, jau kas antras lietuvis yra susidūręs su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais. Apgaulės schemos tampa vis suktesnės, o ant nusikaltėlių kabliukų kaskart užkimba daugybė žmonių. Tendencijos rodo, kad tokių nusikaltimų ateityje tik daugės, nes prie interneto kasdien prijungiama vis daugiau įrenginių, net ir buities prietaisų. Pavyzdžiui, be telefonų ir kompiuterių, internetinis ryšys diegiamas ir automobiliuose, išmaniuosiuose siurbliuose ar televizoriuose.
„Elektroninę erdvę galime lyginti su pelke, kur gali būti labai pavojinga; joje galima susidurti su įvairiomis pavojingomis būtybėmis ar net nuskęsti. Iš kitos pusės, mūsų smegenys vis daugiau pasineria į šią erdvę ir, kaip rodo tyrimai, kasdien joje praleidžiame vis daugiau laiko. Vieni žmonės naudojasi technologijomis tam, kad galėtų dirbti, mokytis, kiti pasitelkia jas nusikalstamai veikai.
Elektroninėje erdvėje įstatymai tik pradeda susidėlioti, todėl galėčiau visa tai palyginti su tuo, kas darėsi 90-aisiais metais Lietuvoje, tad naudotojams reikia būti išmaniems ir atspariems“, – sako UAB „NRD Cyber Security“ vadovas Vilius Benetis.
Įsilaužimas į didelių korporacijų ar informacinių portalų sistemas, siekiant vėliau reketuoti įmonės atstovus ir reikalauti didelių pinigų sumų mainais už duomenų nenutekėjimą, bandymas iš pavienių asmenų išvilioti duomenis, kurie vėliau bus naudojami banko sąskaitai ištuštinti – visa tai tapo mūsų kasdienybe. Kaip rodo skaičiai, net pusė pasaulyje įvykdomų elektroninių nusikaltimų vyksta per elektroninius laiškus ir fiktyvias žinutes, neva siunčiamus vadovo tos pačios įmonės finansininkams.
Kaip pabrėžia advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė Miglė Petkevičienė, neatsargus elgesys internete gali atnešti ne tik finansinių nuostolių. Anot jos, šiandien niekam neįdomi informacija, kurią apie save įkėlėte į socialinius tinklus, rytoj gali tapti aukso vertės.
„Mitas, jog internetinėje erdvėje mes niekam nesame įdomūs. Kibernetiniams vagims yra įdomūs ne tik jūsų tapatybė ar banko sąskaitos duomenys, bet ir daugelis kitų dalykų. Visa randama informacija apie mus internete yra valiuta. Informacija, kurią mes paliekame, gali turėti įtakos net, pvz., skaičiuojant draudimo įmokos kainą. Jeigu jūs dažnai dalinatės nuotraukomis iš kartingo trasos, draudimo įmonė gali padaryti išvadą, kad jūs mėgstate adrenaliną, galite būti sužeisti ir dėl to jums padidės draudimo kaina“, – sako M. Petkevičienė, „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė.
Pasak laidos pašnekovės, jau šiandien aktyviai vystomos technologijos, kurios padeda kompiuteryje ar telefone esančioms kameroms fiksuoti ne tik mūsų žingsnius, bet ir emocijas, kurias mums sukelia vienas ar kitas žodis ar paveiksliukas. Šią technologija taip pat plačiai naudoja verslai, siekdami pritraukti mūsų dėmesį ir parduoti daugiau prekių ar paslaugų.
„Rinkos ekonomika veikia visur. Vidutiniškai elektroninio pašto „nulaužimo“ juodajame internete paslaugos vyraujanti kaina yra iki 100 Eur. Socialinių tinklų nulaužimo kaina yra dar mažesnė – nuo 1 iki 5 Eur. Kiekvienas iš mūsų esame labai pažeidžiami ir turime imtis priemonių bei stengtis internete apsaugoti save“, – sako Ąžuolas Čekanavičius, „Ellex Valiunas“ asocijuotasis partneris.
Nenaudoti to paties slaptažodžio savo darbiniame kompiuteryje ir asmeninėse socialinių tinklų paskyrose, kiekvienai paskyrai susikurti po stiprų ir visiškai naują slaptažodį – tai tik dalis patarimų, kurie padės jums apsisaugoti internete. Daugiau naudingų įžvalgų, praktinių patarimų, kaip apsisaugoti nuo kibernetinių sukčių, sužinosite jau šį šeštadienį, 11.30 val., įsijungę laidą „Inovacijų DNR“, kuri yra rodama per „LrytasTV“.
