Tyrinėjant dirbamą žemę Gjellestado vietovėje, esančioje pietų Norvegijoje, maždaug už 85 kilometrų į pietryčius nuo Oslo, po žeme aptiktos mažiausiai penkių ilgųjų namų liekanos. Pastatai buvo maždaug už 500 metrų į šiaurės rytus nuo 2018 m. žemės radaru aptiktos vikingų laivinės kapavietės, teigiama Norvegijos kultūros paveldo tyrimų instituto (NIKU) pranešime.
Archeologai dar nenustatė pastatų datos, tačiau manoma, kad netoliese esantis laivinis palaidojimas datuojamas vėlyvuoju geležies amžiumi, maždaug 750-850 m.
Didžiausias iš atrastų ilgųjų namų yra beveik 60 metrų ilgio ir 15 pločio. NIKU archeologas Larsas Gustavsenas, atradęs statinius žemės radaru, mano, kad ilgasis namas tikriausiai nebuvo gyvenamasis – o veikiau tarnavo kaip apeigų salė.
„Labiausiai tikėtina interpretacija – tai buvo namas su sale, kuri buvo naudojama religiniais, socialiniais ar politiniais tikslais, o ne žmonių ar gyvūnų gyvenimui“, – sako mokslininkas.
Kol kas nežinoma, ar šie ilgieji namai pastatyti anksčiau, nei buvo užkastas laivas. „Prieš kelerius metus netoliese buvo atkastas panašus namas, kuris buvo pastatytas keliais šimtais metų anksčiau nei vikingų amžius, – teigia A.Gustavsenas. – Jei gausime panašias naujai aptiktų namų datas, galėsime bent jau daryti prielaidą, kad Gjellestadas kelis šimtmečius buvo svarbia vieta“.
Vikingų laivas
Netoliese esantis vikingų laivas, kurio ilgis viršija 19 metrų, o plotis – apie 5, buvo rastas pilkapyje, kuris per ilgą laiką sunyko. Netoliese rasta dar apie 20 kapų, o maždaug už 110 metrų į pietryčius yra Jello pilkapis – antras pagal dydį Norvegijos pilkapis, datuojamas 400-500 m.
Archeologai mano, kad laive kadaise buvo palaidotas norvegų karalius ar karalienė – nors žmogaus palaikų jame ir neaptikta.
Radimvietėje anksčiau atlikti georadariniai skenavimai, kurie gali parodyti užkastus objektus ir vietas, kur praeityje buvo sujudintas gruntas, taip pat atskleidė keletą kitų pilkapių ir statinių, kurie galėjo būti naudojami ritualams.
A.Gustavsenas teigia, kad tikėtina, jog žmonės galėjo gyventi neseniai aptiktuose mažesniuose ilguosiuose namuose – nors tik archeologiniai kasinėjimai, kuriuos planuojama atlikti kitais metais, galės atskleisti, kam šie statiniai buvo naudojami.
Svarbus kraštas
Jei datavimo technologija atskleis, kad pastatai pastatyti anksčiau nei laivinis kapas, pati Gjellestado vietovė, esanti maždaug už kilometro nuo jūros, gali būti užuomina, kodėl ji tapo tokia svarbia vieta.
„Tai turtingas kraštovaizdis, gamtos išteklių požiūriu, – sako NIKU archeologas. – Be to, jie [pastatai] yra netoli senųjų krašto kelių, kurie užtikrino žmonių ir prekių judėjimo kontrolę“.
Naujausi tyrimai, kurių metu daugiausia dėmesio skiriama maždaug 40 hektarų dirbamos žemės plotui aplink laivinę kapavietę, dabar yra bendras archeologų, istorikų ir kitų specialistų projektas, kuriuo tiriama Gjellestado vietovės raida nuo geležies amžiaus pradžios Šiaurės šalyse apie 500 m. pr.m.e. iki vikingų amžiaus pradžios apie 800 mūsų eros metus.
Naujausi georadaru atlikti skenavimai taip pat atskleidė dar kelis „suartus“ pilkapius, kurie patvirtina idėją, kad bent kai kurios vietovės dalys buvo svarbaus kapinyno dalis.
Parengta pagal „Live Science“.
