„Kas tai yra? Tai pasipriešinimas informacinėms – kibernetinėms atakoms, bet kokiems agresorių hibridiniams veiksmams ir panašiai. Lietuvos ir kitų valstybių istorinė patirtis rodo, kad svarbiausias gynybinės galios ramstis yra valstybės piliečiai, jų valia ir pasiryžimas ginti valstybę. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo jo amžiaus ar gebėjimų, gali rasti savo vietą valstybės gynyboje, ypač dabar, kai grėsmių spektras apima ir karines, ir nekonvencines grėsmes, kai jau taikos metu priešiškos jėgos bando testuoti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir demokratinėmis vertybėmis. Šia strategija siekiame sukurti nuoseklią piliečių rengimo sistemą, apimančią ir ginkluoto, ir neginkluoto pasirengimo galimybes, pirmiausia stiprinant jų atsparumą ir gebėjimus“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak ministro, Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija prisideda prie visuotinės gynybos principo įgyvendinimo: dokumento rengime dalyvavo ne tik skirtingos valstybės institucijos, bet ir nevyriausybinės organizacijos, jame numatytos veiklos kryptys apima įvairias valstybės veiklos sritis, akcentuojamas viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas.
Vyriausybei pritarus dokumento projektui, jis toliau bus svarstomas Seime.
