Anot šalies IRT verslo atstovų – tai ne tik moralinis pralaimėjimas, bet ir finansinis: investicijos, kurias galėtų pritraukti besivystantis 5G ryšys ir juo paremtos technologijos, nukeliauja pas kitus.
Apie tai, dėl ko buksuoja 5G diegimas šalyje, lrytas.lt ir kalbėjosi su šalies IRT verslo atstovais ir sprendimus priimančiais valdininkais.
Trukdome patys sau
„Operatoriai būtų pradėję diegti 5G ryšį, juo būtų pradėję naudotis vartotojai, būtume pajudėję į priekį ir su technologijomis, ir su naudojimu – o dabar galime įžvelgti tik vieną pliusą: galbūt ateityje diegti 5G bus pigiau, nes įranga pinga, o galbūt bus išgaudytos ir technologijų klaidos – bet mano akimis žiūrint, kai iki šiol technologijų ir greitaveikos atžvilgiu visada eidavome priekyje ir dėl to savo skaitmeninę ekonomiką sugebėjome pakelti į pakankamai gerą lygį ne tik telekomunikacijose, bet ir kitose srityse, dabar Lietuva praranda investicijas, nes nesugeba išaukcionuoti 5G dažnių“, – pasakoja Lietuvos skaitmeninių technologijų sektoriaus asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas.
Jis primena, kad iš pradžių Lietuva diegti 5G ryšio negalėjo dėl kaimynų keliamų apribojimų – bet dabar, anot asociacijos vadovo, patys tarpusavyje nebesusišnekame, ir dėl to tenka nukelti aukcioną keliems mėnesiams.
„5G veikimui reikalingi dviejų ruožų dažniai: 700 MHz ir 3,5 GHz. Pačioje pradžioje dažnių konkursas strigo, nes 700 MHz dažnis buvo problematiškas tuo, kad jį (kaip ir kai kurios televizijos Lietuvoje) naudojo Baltarusijos televizijos stotys, ir reikėjo iš ten išmigruoti. 3,5 GHz dažnį naudoja Kaliningrade veikiančios komunikacijos su palydovais stotys, ir nors jų signalas dengia pusę Lietuvos, bet dėl tam tikrų technologijų, suderintų dar 1986 m., šią problemą galima bandyti apeidinėti“, – pasakoja M.Ubartas.
Tačiau pasikalbėjus su telekomunikacijų verslo atstovais, aiškėja, kad ne mažiau nei technologiniai dalykai diegimą trukdo reguliaciniai reikalavimai – kurie kiek pasigilinus pradeda atrodyti tikrai keistokais.
Nerealistiški greičiai
„Norint vystyti komercinį 5G ryšį plačiau, būtini papildomi radijo dažniai, kuriuos galėtume priskirti ir naudoti tik 5G technologijai. Apmaudu, kad Lietuvoje jų aukcionai jau kelerius metus yra atidėliojami dėl įvairių biurokratinių kliūčių, siekiant operatoriams įpiršti sunkiai įgyvendinamus ar apskritai nerealius reikalavimus – nuo šiuolaikinėms technologijoms nepasiekiamų greitaveikų, iki nieko bendro su 5G technologija ir jos pasiekiamumu neturinčios eSIM paslaugos ar duomenų apie techninės ir programinės įrangos tiekėjus, kurių nei turime, nei žinome kaip juos gauti. Šie pertekliniai reikalavimai ir su 5G nesusijusios diskusijos reikalauja daug laiko bei vilkina aukcioną“, – teigia telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
Vienas iš konkrečių pavyzdžių – 2021 m. vasarą kaip aukciono sąlyga buvo pateiktas reikalavimas užtikrinti 100 Mb/s greitį ne tik daug vartotojų turinčiose aplinkose (miestuose), bet ne mažiau kaip 95 proc. Lietuvoje esančių namų ūkių.
Kaip pasakoja A.Šemeškevičius, pagrindinės problemos, susijusios su šiais buvusiais reikalavimais, buvo dvi. „Pirmoji – technologinė: reikalavimas užtikrinti 100 Mb/s gaunamojo ryšio spartą yra neįmanomas dėl fizikos dėsnių ir šiuo metu rinkoje siūlomos įrangos techninių galimybių ribų. Tinklo įrangos gamintojai, nurodydami galimas duomenų perdavimo spartas, vertina, kad žemesnėse nei 1 GHz radijo dažnių juostose 5G technologija būtų galima pasiekti 2,2 bp/s duomenų perdavimo greitį per celę, naudojant 1 Hz radijo dažnių resursą. Lietuvoje 700 MHz dažnių aukcione numatoma, kad vienas laimėtojas galės užsitikrinti 10 MHz pločio dažnių ruožą, dar du dalyviai – po 5 MHz duomenų atsiuntimui. Vadinasi, naudojant 10 MHz radijo dažnių resursą, galima pasiekti iki 22 Mb/s duomenų perdavimo spartą, o atitinkamai 5 MHz radijo dažnių resursą – iki 11 Mb/s duomenų perdavimo spartą“, – aiškina specialistas.
Jis atkreipia dėmesį, kad tam, jog operatorius užtikrintų 100 Mb/s spartą, jam reikėtų naudoti kitus radijo dažnius, kuriuos jis jau yra įsigijęs anksčiau. Pasak „Telios“ atstovo, tai iš esmės koreguotų anksčiau išduotų dažnių naudojimo sąlygas ir reikalautų didelių papildomų investicijų. „Be to, toks kitų dažnių naudojimo sąlygų pakeitimas atgaline data galėtų pažeisti ir kai kurias Lietuvos ir kitų šalių sudarytas tarptautines sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos“, – pastebi A.Šemeškevičius.
Antroji „Telia“ atstovo nurodoma problema ta, kad toks reikalavimas pareikalautų neproporcingai didelių investicijų į naujas bazines stotis vietose, kuriose jo teigimu nei šiuo metu, nei po 10-15 metų realaus poreikio nuolat užtikrinti 100 Mb/s spartą nebus.
„Be to, tokį reikalavimą išpildyti negalėtume dėl objektyvių aplinkybių – pavyzdžiui, ribotų galimybių statyti mobiliojo ryšio stotis saugomose teritorijose, tankiai apgyvendintose teritorijose ir panašiai. Perteklinės bazinės stotys neefektyviai naudotų reikšmingus energetinius ir kitus resursus ir tai nepadėtų siekti ambicingų Vyriausybės aplinkosaugos programos tikslų“ , – apibendrina bendrovės technologijų vadovas.
Galiausiai šio Susisiekimo ministerijos pateikto reikalavimo aukciono sąlygose buvo atsisakyta, mobiliojo ryšio operatoriams vietoje to pasirašius memorandumą siekti geriausios greitaveikos esamomis technologinėmis sąlygomis.
Tačiau M.Ubartas pasakoja, ir dar apie vieną reikalavimą – Valstybiniam kertinio ryšio tinklui (VKRT) atrėžtą dažnių juostą.
„Išsprendus dažnių problemas su kaimyninėmis šalimis, kurį laiką buvo neskubama, bet per paskutinius kelis Sauliaus Skvernelio vyriausybės vadovavimo mėnesius atsirado reikalavimas 3,5 GHz dažnį rezervuoti Valstybiniam kertinio ryšio tinklui (VKRT arba žinybinis tinklas – ryšio zona, kurią naudoja specialiosios valstybės tarnybos, lrytas.lt past.). Europiniuose dokumentuose yra sutarta, kad yra 700 MHz spektre yra tam tikra juosta, skirta VKRT, bet apie 3,5 GHz spektro atkarpą nieko nėra suderinta. Bet pas mus buvo sugalvota, kad taip reikia daryti, ir greituoju būdu buvo pateikti nurodymai rezervuoti, – pasakoja „Infobalt“ vadovas. – Laimei, galiausiai nutiko taip, kad 700 MHz dažnių aukcione pati VRM atšaukė reikalavimą – tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad žinybiniame VKRT tinkle yra 11 600 abonentų, o 3,5 GHz dažnis naudojamas tik ten, kur yra didelė abonentų koncentracija, tad šioje vietoje nėra jokio logiško paaiškinimo, kam tai išvis galėjo būti reikalinga“.
„Pasienio tokiais dažniais nepadengsi, jis reikalingas tik miestams“ – stebisi M.Ubartas, kuris pateikia paprastesnį pavyzdį: toks siūlymas prilygsta siūlymui autostradoje leisti važinėti tik transporto priemonėms su švyturėliais, o visi kiti į pajūrį turėtų važiuoti senuoju Žemaičių plentu.
Aukcione – su 5G nesusijusi technologija
Tačiau tarp aukciono reikalavimų išlieka kitas dalykas, kuris, telekomunikacijų bendrovių atstovų teigimu, atrodo keistai ir niekaip nėra susijęs būtent su 5G technologijos diegimu: Susisiekimo ministerijos nurodymas iki 2023 sausio 1 dienos įdiegti eSIM paslaugos palaikymą.
„eSIM“ yra technologija yra elektroninė SIM kortelės atmaina: virtuali SIM kortelė, įmontuota pačiame telefone, jos nereikia įdėti ir išimti, o vietoje to programiniu būdu įdiegiamas konkretaus operatoriaus, kurio paslaugomis vartotojas norės naudotis, profilis – ir vartotojas gauna galimybę naudotis pasirinktu tinklu“, – pasakoja „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas.
„Pati idėja yra gera, ir viskas gerai veikia su vieno operatoriaus tinkle esančiais įrenginiais. Bet problema atsiranda tada, kai įrenginyje pradeda keistis operatorių profiliai – nes čia atsiranda visokie su saugumu susiję klausimai. Problemos kyla, nes šiuo metu pasaulyje nėra standartizuoto eSIM standarto, ir kai Susisiekimo ministerija pradėjo dėlioti planus dėl eSIM, bendro šios technologijų komercinio sprendimo nebuvo – veikė tik paties operatoriaus viduje veikianti eSIM paslauga: pavyzdžiui, 2019 m. „Bitė Lietuva“ palaikė vieno gamintojo išmaniųjų laikrodžių eSIM funkcionavimą (laikrodžiai turėjo nebe fizines, bet eSIM korteles), – aiškina G.Butėnas.
Pasak jo, operatorius savo tinklo ribose gali kontroliuoti tokį eSIM standartą ir garantuoti, kad operatoriaus profilis nenutekės. Bet norint padaryti paties operatoriaus profilių pakeitimą, operatoriams reikia sutarti, koks sprendimas bus naudojamas, kokio standarto ir tiekėjo eSIM profilius pirkti – ir visas šis procesas pasaulyje dar nėra plačiai įgyvendintas, yra tik keletas šalių, kurios yra pradėjusios diegti tokį keitimąsi tarp operatorių profilių, išsaugant klientui tą patį numerį.
„Ateityje, manau, tai nebus problema – tai bus susitarta ir padaryta, tačiau iš ministerijos buvo siūlymas pradėti pirkti fizines SIM korteles, kuriose būtų eSIM technologijas, kad galėtum keisti operatoriaus profilius nekeisdamas fizinės SIM kortelės. Tačiau tokių sprendimų pasaulyje dar išvis nėra“, – stebisi G.Butėnas ir apibendrina, kad operatoriai nėra prieš eSIM technologiją, bet pririšinėti tai prie dažnių aukciono neatrodo logiškai – nes ši technologija su jokiais konkrečiais dažniais nėra susijusi. Jis pastebi, kad nuostata Lietuvoje įdiegti eSIM technologiją yra numatyta Elektroninių ryšių įstatyme, todėl dubliuoti ir papildomai dėti eSIM diegimo reikalavimą į konkretaus dažnio aukcioną yra ir dubliavimas, ir neturi tiesioginio ryšio su aukcionu.
Be to, G.Butėnas atkreipia dėmesį, kad išmaniųjų telefonų, kurie palaikytų eSIM technologiją, šiuo metu klientinėje bazėje yra vos apie 15 proc.
Tuo tarpu A. Šemeškevičius atkreipia dėmesį, kad tai, jog dabar dažnių aukciono sąlygose įrašyta, kad jei per metus nebus įdiegta eSIM paslauga, reiškia, jog operatoriai rizikuotų netekti milijonus eurų kainuojančių dažnių licencijos. „Tokie vienašališki veiksmai kelia didelį susirūpinimą dėl investicijų saugumo strateginiams projektams Lietuvoje“, – teigia „Telia“ atstovas.
„Telia“ iš principo palaiko eSIM plėtrą ir yra pasirengusi diegti įrenginiuose instaliuotų lustų sprendimus, tačiau ministerijos pasiūlyti terminai, apimtys ir technologiniai spendimai verčia rimtai abejoti šiai institucijai patariančių telekomunikacijos specialistų kompetencija“ , – svarsto A.Šemeškevičius. Jis antrina, kad ministerijos pasiūlyta universali plastikinė eSIM kortelė yra išvis unikalus reikalavimas pasaulyje – kuris, įmonės atstovo vertinimu dėl brangaus ir nesuderinamo tik Lietuvai skirto sprendimo padarytų neigiamą poveikį klientams.
„Be to, tokios nebrandžios technologijos diegimas keltų rimtų saugumo rizikų, įskaitant ir mobilųjį parašą. Todėl mums telieka tik apgailestauti, kad buvo praleista galimybė valdyti aukščiau paminėtas rizikas atskiru susitarimu neįtraukiant jų į aukciono taisykles“, – teigia „Telia“ technologijų vadovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad prievolė įsigijus radijo dažnius diegti nieko bendro su 5G plėtra neturinčią eSIM technologiją operatoriams reikš papildomas investicijas, kurios galiausiai gali nugulti ant vartotojų pečių. „Sunku suprasti ir kokią problemą eSIM diegimas turėtų spręsti – šiuo metu Lietuvoje pakeisti savo ryšio tiekėją nėra jokių techninių ar fizinių kliūčių, tai galima atlikti tiek apsilankius salone, tiek internetu ar telefonu, o vienintelis dalykas, ką žmogui reikia atlikti, tai pakeisti įrenginyje esančią SIM kortelę“, – apibendrina telekomunikacijų kompanijos atstovas ir sako neabejojantis, kad eSIM ateityje taps rinkos standartu – tačiau tam reikia laiko.
Neaišku, ar įmanoma išvis
Ir paskutinysis telekomunikacijos rinkos atstovus trikdantis reikalavimas, kurį į aukciono reikalavimų sąrašą įtraukė Krašto apsaugos ministerija – reikalavimas pateikti tinkle naudojamos įrangos sąrašus, įtraukiant net galutinės naudos gavėjus, t.y. gamintojų akcininkus.
M.Ubartas teigia nesuprantantis, kaip tai galėjo nutikti likus vos keliems mėnesiams iki aukciono, kai tokiam reikalavimui pateikti buvo bent porą metų.
„Be to, neįsivaizduoju, kaip tai būtų įmanoma padaryti. Juk jei nusiųstum raštą į „Cisco“ – juk tau į jį paprasčiausiai niekas neatsakys. Tokia užklausa turėtų eiti ne operatoriams – turėtų eiti gal į Saugumo departamentą ar kažkur. O jei nenori konkretaus gamintojo – galima taip ir būtų pasakyti: nenorime šio gamintojo. Jei kažko nori – galima būtų nurodyti, kad tai būtų NATO ar Europos šalių gamintojai. Bet jei prašai pateikti visų viską – taip viskas ir sustoja. Aš sveikinu norą padaryti mūsų tinklus saugus – labai sveikinu – bet tai turėtų būti daroma kitokiomis priemonės“, – sako „Infobalt“ direktorius.
Tą patį tvirtina ir A. Šemeškevičius. „Reikalavimas aukcione pateikti 5G tinklo įrangos gamintojų akcininkų sudėtį yra tiesiog bandymas priversti operatorius užsiimti saugumo tarnybų pareigomis. Tokia sąlyga reikš ne tik papildomą administracinę naštą aukciono dalyviams, bet ir bus sunkiai įgyvendinama, jei apskritai įgyvendinama. Nežinome, kaip tiekėjai į tokias užklausas reaguos ir ar sutiks geranoriškai informaciją apie kontroliuojantį asmenį pateikti, nes jie neturi jokios informacijos atskleidimo pareigos“, – sako „Telia Lietuva“ technologijų vadovas.
Anot jo, visa tai natūraliai kelia klausimą, kas ir kodėl rengia tokias aukciono sąlygas, kurios verčia iš naujo įvertinti verslo rizikas, susijusias su 5G investicijomis ir šios technologijos plėtra Lietuvoje. „Tai yra ne tik telekomunikacijų, bet ir apskritai valstybės patikimumo ir prognozuojamumo klausimas. Dauguma mūsų tiekėjų yra pasaulinio dydžio kompanijos, daugiausiai registruotos JAV, taip ir Švedijoje, Suomijoje ir Lietuvoje“, – apibendrina A. Šemeškevičius.
Su juo sutinka ir G.Butėnas – anot jo, operatoriai informacijos apie gamintojų akcininkus neturi ir net negalėtų pateikti. „Nes tarkime kokios Amerikos įmonės paprasčiausiai net ir neteikia tokios informacijos, niekam“, – teigia „Bitės“ atstovas ir papildo manantis, kad tokia informacija yra pertekliniai, o pradinėse redakcijose reikalavimai buvo išvis nesusiję su tinklu: „išskiriama viena industrija, kai egzistuoja ne tik ryšio teikėjai, bet ir IT infrastruktūra. Nes viena dalis yra tinklas, o kita yra IT – ir pirminėse sąlygose buvo sudėta labai daug aspektų, kurie su tinklu nieko bendro neturi, o tik prailgina procesą“.
Ministerijų atsakas
Paklaustas, kokį asmenį jis matytų kaip pakankamai techniškai kompetentingą, kuris galėtų paaiškinti Susisiekimo ministerijos poziciją dėl šių dviprasmiškai vertinamų reikalavimų 700 Mhz dažnio aukcionui, M.Ubartas rekomendavo kreiptis į Susisiekimo ministro patarėją Darių Stravinską. D.Stravinskas ministerijoje dirba jau pakankamai ilgai: jis patarinėjo Rokui Masiuliui, Jaroslavui Narkevičiui, o dabar yra Mariaus Skuodžio patarėjas. Tačiau jis komentuoti nesutiko ir nurodė kreiptis į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patarėją Gabrielę Vasiliauskaitę, kuri pateikė žemiau pateiktus atsakymus atsakymus.
Į klausimą, kuo remiantis, kieno (ar ko) iniciatyva ir kodėl 2021 m. į 700 MHz dažnių aukciono sąlygas buvo įtrauktas reikalavimas 5G ryšio teikėjams užtikrinti 100 Mb/s greitaveiką tinkle, atsakyta nebuvo – buvo tik pateiktas atsakymas, kad dabar tokio reikalavimo nėra, ir kad „radijo ryšio plėtros 470–790 MHz radijo dažnių juostoje plane [yra] nustatyti tikslai, kurių siekiama, tačiau tai nėra plėtros reikalavimai operatoriams“. G.Vasiliauskaitės teigimu, plane yra numatyti minimalūs plėtros reikalavimai, kuriuos turės įgyvendinti radijo dažnius aukcione įsigiję operatoriai.
Į klausimą, kuo remiantis, kieno (ar ko) iniciatyva ir kodėl į vis dar tebegaliojančias 700 MHz dažnių aukciono sąlygas buvo įtrauktas reikalavimas 5G ryšio teikėjams per metus užtikrinti eSIM technologijos palaikymą, nors ji neturi jokio tiesioginio ryšio su 700 MHz dažnių spektru, buvo nurodyta, kad reikalavimas sudaryti galimybę vartotojams paslaugas gauti per įrenginius su eSIM jau yra įtvirtintas Elektroninių ryšių įstatyme, kuris įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d., o ryšių reguliavimo tarnybai inicijavus aukciono sąlygų pakeitimus, Susisiekimo ministerija viešosios konsultacijos metu pasiūlė įtraukti reikalavimą dėl eSIM, atsižvelgiant į RRT atliktą eSIM diegimo Lietuvoje skatinimo studiją, kurioje kaip viena iš priemonių siūloma susieti eSIM veikimo užtikrinimą su ribotų valstybės išteklių naudojimu.
Paklausus, kokios, ministerijos atstovų nuomone, yra pagrindinės kliūtys, dabar stabdančios komercinio 5G ryšio diegimą Lietuvoje ir kokios tų kliūčių priežastys, buvo pateiktas atsakymas, kad ministerija šiuo metu neįžvelgia didesnių kliūčių, dėl kurių negalėtų įvykti dažnių aukcionai, o Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse jau veikia komercinės 5G paslaugos. (Lrytas.lt turi pastebėti, kad nors vienas operatorius yra paskelbęs, kad teikia komercines 5G paslaugas, jų teikimas vyksta 4G skirtais dažniais ir neužtikrina visų 5G ryšio standartų, tad to vadinimas valstybinio masto komercine paslauga yra labai jau sąlyginis).
Pateikus Susisiekimo ministerijai klausimą, ar ministerija įžvelgia kokių trūkumų ar problemų tame, kad Lietuva paskutinė iš regiono valstybių įsidiegs komercinį 5G, buvo gautas atsakymas, kad prielaidų, kad Lietuva paskutinė įdiegs 5G ryšį, nėra, nes 5G ryšys jau yra prieinamas Lietuvoje, o užbaigus dažnių aukcionu, jis bus prieinamas ir daugumoje Lietuvos miestų bei kitose vietovėse jau iki 2025 metų.
Dėl klausimų apie reikalavimą deklaruoti techninės įrangos gamintojų akcijos lrytas.lt kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, ir į klausimus sutiko atsakyti Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas.
Jis patvirtino, kad ministerija prašo pateikti gamintojus ir akcininkus, o paklaustas, kaip vertina telekomunikacininkų prognozes, kad gamintojai gali ir neatskleisti savo akcininkų, atsakė, kad tai yra hipotetinis klausimas, ar gamintojai tai padarys ar ne. „Ir tokia informacija jau buvo teikiama apie esamą ir turimą įrangą, ir kažkaip nesusidūrėme su didesnėm problemomis“, – kalbėjo J.Skardinskas.
Paklaustas, ar nebūtų buvę paprasčiau tiesiog nurodyti konkrečių nepageidaujamų gamintojų sąrašą, grupės vadovas sakė, kad ministerija numano, kad atsirastų tam tikrų problemų – nes juodojo sąrašo kompanijos galėtų įsteigti tarpines kompanijas, kurios parduotų įrangą, ir visada vyktų pavadinimų medžioklė“.
Paklaustas, ar operatoriams kiekvienąkart atnaujinant tinklą ir vykdant kad ir menkiausius darbus, jiems kiekvienąkart reikės pranešinėti, J.Skardinskas atsakė, kad jei bus perkami kiti daiktai, tai per atitikties vertinimą, jei bus perkamas daiktas iš numatyto infrastruktūros sąrašo, tai Ryšių reguliavimo tarnybai bus nusiųsta informacija.
Į klausimą, kodėl prievolė tikrinti įrangos tiekėjų akcininkus nurodyta operatoriams, o ne Valstybės Saugumo departamentui ar KAM, jei jau kaip minėta, duomenys bus tikrinami, J.Skardinskas atsakė, kad taip daroma todėl, kad VSD ir KAM negali žinoti, kokią įrangą naudos telekomunikacininkai, bet gautą sąrašą gal jau ir galima būtų nukreipti į minėtas tarnybas, nes tai būtų nacionalinio saugumo proceso – patikrinimo ir verifikacijos – dalykai.
