Tyrimas parodė, kad du trečdaliai jaunimo renkasi nelegalų turinį

Per pastaruosius metus du trečdaliai jaunimo rinkosi nelegalius skaitmeninio turinio šaltinius, o juose dažniausiai ieškojo filmų ir serialų, rodo penktadienį paskelbti programos „Kurk Lietuvai“ atlikto jaunimo tyrimo, susijusio su intelektinės nuosavybės naudojimu, duomenys.

 Per pastaruosius metus du trečdaliai jaunimo rinkosi nelegalius skaitmeninio turinio šaltinius, o juose dažniausiai ieškojo filmų ir serialų.<br> 123rf nuotr.
 Per pastaruosius metus du trečdaliai jaunimo rinkosi nelegalius skaitmeninio turinio šaltinius, o juose dažniausiai ieškojo filmų ir serialų.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 11, 2022, 1:33 PM

„Paklausus tyrimo dalyvių, ar renkantis nelegalų šaltinį tai darė suprasdami – 68 proc. tyrimo dalyvių atsakė teigiamai“, – sakė viena projekto vadovių Beatričė Ceizarienė.

Rezultatus atskleidė pernai gruodį atliktas bandomasis tyrimas, kuriame įvertinti beveik 400 respondentų duomenys. Juo siekta identifikuoti 14-29 metų Lietuvos jaunimo įpročius ir elgesį skaitmeninėje erdvėje bei jų požiūrį į intelektinės nuosavybės apsaugą, nelegalaus skaitmeninio turinio naudojimą, piratavimą.

„Filmų ir serialų piratas – tai 15-19 metų moksleivis, gyvenantis mieste. Piratavimo įpročiai tokie – nelegalius filmus ir serialus jis atsisiųstų ir išsisaugotų kompiuteryje ir telefone“, – sakė B. Ceizarienė.

Muzikos piratas, pasak jos – tai 14-21 metų studentas, dažniausiai vyras, kuris muziką klausosi tiesiogiai ir atsiųsdamas į įrenginius. Žaidimų piratai – tai 16-19 metų moksleiviai. Mokamo turinio piratai kiek vyresni – tai 21-26 metų studentai iš didmiesčių.

„Pagrindinė piratavimo priežastis – kaina. Turinį respondentai renkasi, nes nelegaliuose šaltiniuose jis yra nemokamas arba pigesnis“, – pasakojo B. Ceizarienė.

Nelegaliai įvairų turinį naudojanti pirataujanti moteris – 14-29 metų, kuri išsiskiria nelegaliu elektroninių knygų vartojimu.

Supranta legalaus turinio svarbą

Tyrimo duomenys, anot juos pristačiusių atstovų, atskleidė ir tai, jog vartotojams svarbu, kad turinys būtų legalus.

„Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių išskyrė, jog svarbu klausytis muzikos legaliai, tai svarbu ir žaidžiant žaidimus bei vaizdo įrašus. Trečdaliui apklaustųjų nėra svarbu, ar turinys legalus“, – sakė kita projekto kuratorė Elena Ruikytė.

„Jei norėtume lyginti pagal lytį, didesnei daliai vyrų nei moterų nėra svarbu, ar filmai, serialai žiūrimi iš nelegalių šaltinių“, – sakė ji.

Muzika yra dažniausiai jaunimo pasirenkamas turinys internete. 8 iš 10 respondentų per pastaruosius metus muzikos klausėsi legaliai, vaizdo įrašus pusė dalyvių taip pat stebėjo legaliai, naudojosi mokomuoju turiniu.

Pasak E. Ruikytės, šis tyrimas buvo aktualus siekiant sužinoti ir bendrąją informaciją apie jaunimą bei jo pomėgius, susijusius su skaitmeniniu turiniu.

„Per pastaruosius dvylika mėnesių tyrimo dalyviai nors kartą per savaitę dažniausiai rinkosi klausytis muzikos, žiūrėti vaizdo įrašus bei filmus ir serialus. Tačiau gerokai mažesnė dalis apklaustųjų rinkosi skaityti el. knygas arba el. leidinius“, – sakė E. Ruikytė.

Atsižvelgiant į dažnumą, muzika pasirenkama 271 dieną per metus, mažiausiai renkamasi elektronines knygas – 24 dienas per metus. Kas trečias apklaustasis nurodė, kad žiūri serialus ar filmus ir naudojasi mokomuoju turiniu. Moterys labiau linkusios kasdien klausytis muzikos nei vyrai.

Legalus turinys turėtų būti įperkamas

Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių (65,1 proc.) kaip pagrindinį dalyką, galintį paskatinti atsisakyti nelegalaus turinio naudojimo, išskiria tai, kad turinys iš legalių šaltinių turėtų būtų įperkamas ir lengvai prieinamas.

Pusė apklaustųjų sutinka, kad jų elgesį iš dalies pakeitė nauji, išpopuliarėję legalūs šaltiniai, transliuojantys konkretų turinį, todėl vis dažniau renkasi legalius šaltinius. Daugiau nei 5 iš 10 tyrimo dalyvių nurodė pakeitę savo elgesį ir atsisakę nelegalių turinio šaltinių.

Duomenų pristatyme dalyvavusi Lietuvos aklųjų bibliotekos atstovė Inga Davidonienė teigė, jog šie rezultatai iškalbingi.

„Noriu pasakyti, kad užsikabinau už tų 49 procentų, kurie paminėjo, kad kai nėra legaliai prieinamo turinio, tada ieško internete. (...) Žiūrint į tendencijas, einame į prenumeratos modelį su „Netlflix“ , „Spotify“. Yra saugiau, patogiau susimokėti mikro įmoką ir naudotis legaliai. Kažkokios platformos tikrai labai palengvintų gyvenimą visiems – ir vartotojams, ir kūrėjams“, – sakė I. Davidonienė.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos neseniai atliktas tyrimas parodė, kad paslaugų platformos „Netflix“ populiarumas Lietuvoje pernai palyginus su praėjusiais metais vėl augo.

2020 metais pirmąjį pusmetį „Netflix“ vartotojų skaičius siekė 40 tūkst., antrąjį pusmetį vartotojų skaičius išaugo iki apytiksliai 51 tūkst. Pernai pirmąjį pusmetį vartotojų skaičius buvo 65 tūkst. vartotojų. Lyginant abiejų metų pirmojo pusmečio rezultatus, tai sudaro 62 procentus.

2019 metais „Netflix“ paslaugomis naudojosi apie 20 tūkst. vartotojų, o 2018 – apie 7 tūkst.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.