Dabar jis aktyviai nebeužsiima karine veikla, bet retkarčiais pasisako karinėmis temomis. Paskutinis jo pasisakymas buvo publikuotas „Twitter“ tinkle.
Lrytas.lt pateikia jo vertimą:
Po vieno iš pasirodymų CNN laidoje vienas iš laidos vedėjų po eterio manęs paklausė, kodėl aš tikiu Ukrainos kariuomene, kad ji atrems neteisėtą Rusijos karinį puolimą. Aiškindamas savo argumentus, pasitelkiau šiek tiek „mūšio lauko matematikos“.
Dauguma kariškių mano, kad kovinę galią lemia du pagrindiniai veiksniai: pajėgų ištekliai ir pajėgų valia. Kiekvienoje iš šių kategorijų yra daugiau elementų, kurie prisideda prie karinių pajėgumų.
Pajėgų ištekliai – tai yra kiekybė (pajėgų dydis, įvairių pajėgumų skaičius, pvz., oro pajėgų, artilerijos, kareivių skaičius), įrangos kokybė, apmokymų apimtis ir specifika, jų logistika ir gebėjimas apsirūpinti, žvalgyba ir t.t.
Pajėgų valia – karių moralė, tikėjimas tikslu, už kurį kovojama, parama, kurios jie sulaukia iš savo bendrapiliečių, vyriausybės ir padalinių vadovų – ir ypač tai, ką jie gauna iš savo bendražygių. Vertybės yra svarbi to dalis.
Yra istorinių pavyzdžių, kai pajėgos, turinčios didesnę viltį, gali nugalėti pajėgas, turinčias didesnius išteklius. Pajėgos, nepalaužiamai tikinčios tuo, už ką kovoja ir turinčios tinkamą paramą, gali įveikti pajėgas, kurios, atrodytų, turi daugiau išteklių.
Šiuo metu rusai turi išteklių pranašumą. Jų pajėgų kiekybė suteikia savitą kokybę, jų įranga yra palyginus gera (nors ir ne puiki), jų artilerija ir nuotolinė ugnis yra niokojanti, be to, jie turi pranašumą ore.
Bet rusų pasirengimas yra pasigailėtinas (sakau tai matęs, kaip rusai daro karių apmokymus ir kaip jie rengia „pratybas“). Jų dokumenacija ir žvalgybos duomenys yra padriki. Jų kareiviai dažniausiai yra pirmamečiai šauktiniai, o ne profesionalai – o dar jie turi prastus karininkus. Jų karininkai – didžioji dalis – yra siaubingi.
Kai pirmą kartą tarnavau su Ukrainos kariais (2004 m.), jie taip pat buvo prastai vadovaujami, prastai apmokyti ir nedrausmingi. Tačiau dėl atnaujintų mokymų, didesnės mūšio patirties ir gerų vadovų jų padėtis gerokai pagerėjo. Beje, 2014 m. parašiau šį straipsnį apie savo patirtį su jais.
Nuo to laiko Ukrainos kariuomenė ir toliau tobulėjo – ir dabar ji turi labai palankančius gyventojus, gerą karininkų ir seržantų vadovybę, profesionalias pajėgas su geru rezervu, pasirengusiu padėti – ir šalies vyriausybė taip pat ją remia.
Be to, Ukraina dabar turi sąjungininkų. Visame pasaulyje. Daugiau paramos.
Putinas melais ir nusikaltimais, kuriuos jis įvykdė, Rusijos pastangas pavertė paniekos sulaukiančiomis pastangomis. Tai dar labiau pablogės, kai Rusijos pajėgos ir toliau vykdys žiaurumus mūšio lauke – o jos tai darys.
Pirmoji diena Ukrainai buvo sunki. Antroji – dar sunkesnė. Bus sunku susidoroti su Rusijos įprastinėmis, nekonvencinėmis, kibernetinėmis, oro, karinėmis ir specialiosiomis pajėgomis.
Ir nors pradinė Ukrainos gynyba nebuvo puiki, ji pagerės. Nesvarbu, ar tai būtų vadinama „sukilimu“, ar „partizaniniu karu“, Ukraina nualins priešą, kuris jau dabar turi žemą moralę ir dar mažesnę gyventojų paramą pačioje Rusijoje (žiūrėkite į protestus).
Ir Rusija vis dar yra puolime, todėl ji turi veikti ir turi toliau judėti. Bet jie nusilps.
Nenuvertinkite vis didėjančio Rusijos kariuomenės nenoro kovoti už Putiną. Jie pamatys, kad jų turima karo „priežastis“ yra įtartina... jei jie to dar nepamatė. Ir jie patirs daugiau žūčių mūšio lauke, nei tikėjosi – o tai sukels dar daugiau protestų namuose.
Tikėtina, kad tai bus ilga kova. Bet Putinas vis dažniau atrodys kaip pralaimėtojas.
Jis ne rizikuoja, jis yra lošėjas. Riziką galima sumažinti, bet pralaimėto lošimo nelaimėsi.
Putinas nueis Stalino, Hitlerio, Čaušesku ir Sadamo keliu. O Ukraina taps stipresne tauta – bet tik tada, jei mes ir toliau būsime šalia.
Panašu, Putino strategija yra pavergti 42 mln. laisvę mylinčių žmonių tautą, tam pasitelkiant 200 tūkst. prastai apmokytų karių – ir kartu pabandyti suskaldyti 30 valstybių aljansą. Tai nepavyks.
