Ukrainos ministras: po karo su Rusija dar kelerius metus teks vykdyti išminavimo darbus Įspėja ir dėl globalios maisto produktų krizės

Pasibaigus karui su Rusija, Ukrainai teks bent kelerius metus skirti išminavimo darbams – nes be to bus neįmanoma atkurti jokio objekto, teigia šalies vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis.

 Pasibaigus karui su Rusija, Ukrainai teks bent kelerius metus skirti išminavimo darbams, o užsitęsęs karas gali sutrikdyti žemdirbystės sezonui.<br> 123rf nuotr., lrytas.lt mont.
 Pasibaigus karui su Rusija, Ukrainai teks bent kelerius metus skirti išminavimo darbams, o užsitęsęs karas gali sutrikdyti žemdirbystės sezonui.<br> 123rf nuotr., lrytas.lt mont.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 18, 2022, 12:35 PM

Ministras patikslino, kad jau kreipiasi į savo kolegas, ragindamas parengti savo komandas, specialistus ir įrangą iš visos Europos ir pasaulio, kad jie galėtų atvykti ir padėti Ukrainai išminavimo darbuose.

„Be išminavimo etapo jokio objekto atstatymas nebus įmanomas. Akivaizdu, kad ukrainiečių gelbėtojų turimų pajėgų artimiausiu metu nepakaks. Todėl kolegos jau ruošiasi tokiai pagalbai – didelio masto pagalbininkų desantui iš visų šalių, ypač iš Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos, kad padėtų šiuo laikotarpiu“, – pabrėžė V. Monastyrskis.

Pasak jo, aktyviai padeda Prancūzija, Lenkija, Graikija, Vokietija, Lietuva, Austrija, Švedija ir Šveicarija, Belgija, Estija, Nyderlandai, Kanada, Rumunija, JAV ir kitos šalys.

„Tai šalys, iš kurių jau gauname konkrečią pagalbą. Kalbant apie tai, kas suteikiama – tai ugniagesių automobiliai, medicinos ligoninės ir apsauginė įranga – šarvai, šalmai. O per Gynybos ministeriją jie taip pat apibrėžti kaip atskira veiksmų linija“, – sakė jis.

Gresia globalinės problemos

Kai kurie analitikai įžvelgia rimtą pavojų ir žemės ūkiui – laukuose likę sprogmenys (ar galbūt ir specialiai užminuoti laukai) gali kelti pavojų ūkininkams. Dėl to pavojus kyla ne tik patiems ukrainiečiams, bet ir šalims, kurios iš Ukrainos perka grūdus.

Tačiau be likusių sprogmenų gresia ir kitas pavojus: užsitęsus karo veiksmams, gali sutrikti ir žemdirbystės sezonas, o tai sukeltų daug problemų nemažai pasaulio daliai.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vyriausiasis ekonomistas Maximo Torero teigia, kad maisto produktų kainos didelės buvo dar ir prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą – dėl COVID-19 pandemijos padarinių. Jis perspėjo, kad papildoma karo įtampa gali sukelti pasaulinės maisto sistemos katastrofą.

„Mes jau turėjome problemų dėl maisto kainų, – sakė jis interviu laikraščiui „The Guardian“. – Tai, kas vyksta dabar, tik dar labiau jas didina, o karas mus stumia į situaciją, kai galime lengvai patekti į maisto krizę“.

FAO duomenimis, maisto produktų kainos auga nuo 2020 m. antrojo pusmečio ir vasarį pasiekė visų laikų rekordą. 2021 m. kviečių ir miežių kainos pakilo beveik trečdaliu, o rapsų ir saulėgrąžų aliejaus – daugiau kaip 60 proc. Karbamido – pagrindinės azoto trąšos – kaina per pastaruosius metus dėl kylančių energijos kainų padidėjo daugiau nei tris kartus.

Nuo Rusijos ir Ukrainos priklauso mažiausiai 50 šalių, kurioms Rusija ir Ukraina tiekia 30 proc. ar daugiau kviečių, o daugelis besivystančių šalių Šiaurės Afrikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose yra vienos iš labiausiai priklausomų šalių.

„Labiausiai baiminuosi, kad konfliktas tęsis ir toliau – tada maisto kainos smarkiai padidės neturtingose šalyse, kurių finansinė padėtis ir taip buvo labai prasta dėl COVID-19, – sako vienas didžiausių pasaulyje maisto ir bado ekspertų M.Torero. – Tokiu atveju labai padidės chroniškai badaujančių žmonių skaičius“.

Pasak FAO, karas Ukrainoje kelia daugybę grėsmių apsirūpinimo maistu, ir tos grėsmės bus jaučiamos visame pasaulyje. Ukraina ir Rusija yra pagrindinės maisto produktų eksportuotojos, todėl karas kelia tiesioginę grėsmę pagrindinių produktų – tokių kaip kviečiai, kukurūzai ir saulėgrąžų aliejus – tiekimui.

Prieš karą vien Ukraina tiekė 12 proc. pasaulio kviečių ir buvo didžiausia saulėgrąžų aliejaus gamintoja. Maždaug du trečdaliai šalies eksportuojamų kviečių jau buvo pristatyti užsakovams dar iki rusų invazijos, tačiau likusi dalis dabar yra užblokuota, todėl ūkininkai gali nespėti tęsti pavasarinės sėjos – ir vasarą surinkti grūdų derliaus.

Tačiau krizė yra gilesnė: Ukraina ir Rusija taip pat yra pagrindinės trąšų gamintojos, kurių kainos jau šoktelėjo dėl aukštų energijos kainų, o dėl karo energijos kainos dar labiau kyla, o tai dar labiau paveiks žemės ūkio gamybos sąnaudas.

„Šiuo metu trumpalaikė problema yra prieinamumas. Turime rasti būdų, kaip užpildyti dėl karo atsiradusią gamybos spragą, – sako M.Torero. – Manome, kad šį trūkumą galima šiek tiek užpildyti, bet ne 100 proc. Šalys taip pat turėtų stengtis diversifikuoti savo tiekėjus“.

Pasak jo, net jei karas greitai baigtųsi, jo poveikis būtų jaučiamas dar kurį laiką. Pavyzdžiui, smarkiai išaugusi trąšų kaina turės uždelstą poveikį – sumažės būsimi derliai, nes ūkininkai dabar pradės naudoti mažiau trąšų.

Parengta pagal „Ukrinform“ ir „The Guardian“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.