Skubiai reikalingas susitarimas buvo sudarytas, JAV technologijų milžinėms susidūrus su ES aktyvistų, susirūpinusių dėl JAV saugumo tarnybų galimybės gauti europiečių asmens duomenis, ieškinių lavina.
Bus bandoma jau trečią kartą susitarti dėl duomenų apsaugos – ankstesni susitarimai buvo pripažinti negaliojančiais po sėkmingų ieškinių. Jų autoriai teigė, kad JAV įstatymai pažeidžia pagrindines ES piliečių teises.
Nauju susitarimu „pabrėžiamas mūsų bendras įsipareigojimas užtikrinti privatumą, duomenų apsaugą ir teisės viršenybę“, – Briuselyje sakė J. Bidenas per bendrą spaudos konferenciją su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.
Pasak prezidento, naujasis paktas, dėl kurio iš esmės susitarta, suteiktų ES vykdomajai valdžiai galimybę vėl leisti „transatlantinius duomenų srautus, sudariusius palankesnes sąlygas išvystyti 7,1 trln. JAV dolerių (6,4 trln. eurų) vertės ekonominius santykius su ES“.
Naujasis susitarimas, kurį dar reikės iki galo suderinti, beveik neabejotinai pritrauks didžiulį teisininkų dėmesį.
Ankstesnis susitarimas, žinomas kaip „Privatumo skydas“ (angl. Privacy Shield), buvo panaikintas 2020 metais ir pakeitė kitą ES ir JAV susitarimą – vadinamąjį „Saugaus uosto“ (angl. Safe Harbour) paktą, kuris 2015 metais buvo užblokuotas panašiu teismo sprendimu.
Teisminėms kovoms vadovauja austrų aktyvistas ir teisininkas Maxas Schremsas, savo kampaniją pradėjęs JAV žvalgybos paslapčių viešintojui Edwardui Snowdenui atskleidus JAV agentūros vykdomą masinį skaitmeninį šnipinėjimą.
Vėliau IT bendrovės griebėsi teisiškai neaiškių laikinųjų sprendimų, kad duomenų srautas nenutrūktų, tikėdamosi, kad abi pusės ilgainiui galės susitarti dėl tvirtesnio modelio.
M. Schremsas užsipuolė šiuos trumpalaikius sprendimus, o jo vadovaujama Austrijos duomenų privatumo grupė NYOB pateikė dešimtis skundų dėl interneto milžinės „Google“ veiksmų visoje Europoje.
