Daugelio Rusijos ir Ukrainos kareivių kišenėse guli naujausių modelių išmanieji, o taip pat ir senesni telefonai, kuriais galima tik skambinti ir rašyti žinutes – tai leidžia kiekvienai pusei sekti karių judėjimą.
Mobilieji telefonai siunčia signalus į netoliese esančius ryšio bokštus ir taip užmezga ryšį, leidžiantį paskambinti arba prisijungti prie interneto. Policijos pajėgos dažnai naudoja šių bokštų signalus ieškodami dingusių asmenų – trijų bokštų signalai naudojami telefono buvimo vietai nustatyti maždaug 1 kvadratinio kilometro plote.
Šiuo principu dabar naudojasi Ukrainos ir Rusijos kariai, sekdami priešininkų pajėgas. „Patogiau būtų nusipiešti taikinį ant nugaros“, – sako Alanas Woodwardas iš Sario universiteto (Jungtinė Karalystė).
Rusijos sistema, pavadinta „Leer-3“, paleidžia du dronus, kurie imituoja mobiliojo ryšio bokštus ir fiksuoja daugiau nei 2000 telefonų buvimo vietą 6 km spinduliu.
JAV pareigūnai kovo mėnesį laikraščiui „The New York Times“ teigė, kad bent vienas Rusijos generolas buvo nužudytas po to, kai Ukrainos žvalgyba užfiksavo vieną iš jo išeinančių skambučių.
„Kiekvienas, turintis prieigą prie bokšto teikiamos informacijos, akivaizdžiai gali trianguliacijos būdu nustatyti pozicijas, o pasitelkus integruotas ISTAR (žvalgybos, stebėjimo, taikinių paieškos ir atpažinimo) sistemas, nuo aptikimo iki raketos paleidimo ar šaudymo gali praeiti vos kelios akimirkos“, – sako A.Woodwardas.
Ryšių sutrikimai ir ne iki galo išpildyti planai reiškia, kad Rusijos kariuomenės saugaus ryšio sistemos nuo vasario 24 d. invazijos pradžios buvo nepatikimos – todėl, karo analitikų manymu, rusai buvo priversti pasikliauti mobiliaisiais telefonais. Bet ir daugelis Ukrainos kariuomenės, kurios nemažą dalį sudaro savanoriai, gali nežinoti, kokį pavojų kelia telefono turėjimas karo metu.
„Esmė ta, kad asmeniniams mobiliesiems telefonams mūšio lauke ne vieta“, – sako A.Woodwardas. Sudėtingose karinėse radijo ryšio sistemose naudojami šifravimo ir išsklaidyto spektro metodai, kurie keičia radijo signalo dažnį, įterpdami atsitiktinį triukšmą – ir taip padeda išvengti aptikimo. O štai mobiliųjų telefonų technologijomis lengva pasinaudoti.
Išmaniuosiuose telefonuose naudojamos sudėtingos globalios padėties nustatymo sistemos (GPS). „Bet kas, kas perduoda radijo bangas, gali būti panaudota žmonėms susekti, o išmaniuosiuose įrenginiuose gausu metaduomenų, kurie gali būti naudojami tikslinėms grupėms ar asmenims sekti“, – sako A.Woodwardas.
Tie patys metaduomenys – pavyzdžiui, skambinančiojo ir gavėjo telefono numeriai – taip pat gali būti naudojami propagandiniams tikslams. „Matėme daug pavyzdžių, kai abiejų pusių kariai sulaukdavo skambučių ir grasinančių žinučių, – sako Jevgenijus Golovčenko iš Kopenhagos universiteto (Danija). – Taip pat matėme, kad skambučių sulaukia ir šeimos nariai – tokiu būdu siekiama įbauginti ir demoralizuoti kitą pusę“.
Pasak J.Golovčenko, panašus metodas buvo naudojamas prieš Baltijos šalyse dislokuotus NATO karius, taip pat prieš koalicijos pajėgas Afganistane. Afganistane dislokuotų Danijos pajėgų narių giminaičiai gaudavo žinutes, kuriose buvo neteisingai pranešama, kad jų giminaičiai žuvo. Taip buvo vykdomas psichologinis karas, kurio tikslas – nukreipti viešąją nuomonę prieš Afganistano okupaciją, teigia ekspertas.
Balandžio 1 d. Ukrainos žvalgybos tarnyba paskelbė, kad į Ukrainos kariuomenės karininkų ir valstybės saugumo pareigūnų mobiliuosius telefonus šiaurės rytiniame Charkovo mieste Rusija išsiuntė 5000 žinučių, kuriose ragino juos sudėti ginklus ir pasiduoti. Ukrainos žvalgybininkai teigė, kad Rusijos propagandinis projektas kainavo 2000 JAV dolerių per mėnesį.
Tokios strategijos taikomos ne tik Rusijoje. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas sakė, kad šalis „reguliariai“ siunčia panašias žinutes Rusijos kariams, ragindama juos atiduoti karinę įrangą mainais į piniginį atlygį. Pasak patarėjo, vienam rusų kariui, žinomam kaip „Miša“, karo pabaigoje buvo pažadėta 10 000 dolerių ir galimybė prašyti Ukrainos pilietybės.
Šie įvykiai rodo, kokie svarbūs šiuolaikiniame kare gali būti mobilieji telefonai. „Kiekvienas telefoną turintis karys yra duomenų taškas ir generuoja duomenis apie save, – sako J.Golovčenko. – Taigi, staiga įgyjame daugybę duomenų, kurių įprastai neturėtume – ir šie duomenys gali būti panaudoti žmonėms žudyti“.
Parengta pagal „New Scientist“.
