Praėjusį trečiadienį (balandžio 20 d.), kai buvo pranešta apie raketos paleidimą, Rusijos prezidentas Vladmiras Putinas per televiziją transliuotame kreipimesi gyrėsi, kad raketa, oficialiai vadinama RS-28 „Sarmat“, o NATO praminta „Satan II“, atitikmenų visame pasaulyje neturi ir privers priešininkus „dukart pagalvoti“ prieš grasinant Rusijai.
Tačiau kiek ši velnišką slapyvardį įgavusi raketa iš tiesų padidina Rusijos branduolinę grėsmę? RS-28 „Sarmat“, pirmą kartą V.Putino 2018 m. pranešime apie šalies padėtį pristatyta kaip „naujos kartos“ branduolinių raketų technologija, yra 35,3 m ilgio ir sveria 220 tonų (200 metrinių tonų).
Šią raketą Rusija pradėjo kurti 2000-ųjų pradžioje – ji gali nešti iki 15 lengvųjų branduolinių kovinių galvučių ir palaiko kelias nepriklausomai nukreipiamas MIRV raketas. Pasak JAV Ginklų kontrolės centro, MIRV – raketų tipas, sukurtas XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje ir skirtas tam, kad tarpžemyninė balistinė raketa galėtų pasiųsti kelias kovines galvutes į skirtingus taikinius.
Raketa „Sarmat“ buvo sukurta siekiant pakeisti dabartinę Rusijos tarpžemyninę balistinę raketą – senstančią sovietų laikų „R-36“ arba „Vojevoda“, kurią NATO praminė „Satan“. Ši raketa galėjo gabenti iki 10 lengvųjų kovinių galvučių. JAV strateginių ir tarptautinių tyrimų centro (CSIS) duomenimis, naujosios raketos apytikslis veikimo nuotolis siekia 10 000-18 000 km ir yra didesnis nei „Vojevoda“ raketos (nuo 10 200 iki 16 000 km).
„Defense News“ duomenimis, praėjusio trečiadienio bandymo metu Rusija pranešė, kad raketa „Sarmat“ buvo paleista iš Plesecko kosmodromo, o jos „bandomosios kovinės galvutės“ pataikė į nurodytus taikinius Kamčiatkos pusiasalyje. Po bandymo V.Putinas pareiškė, kad raketa „gali įveikti visas šiuolaikines priešraketinės gynybos priemones“. Jis taip pat pabrėžė, kad „Sarmat“ dalys gaminamos tik šalies viduje, o tai, anot jo, „palengvins masinę gamybą ir leis greičiau jomis aprūpinti Rusijos pajėgas“.
Tačiau nepaisant grėsmingų V.Putino pasisakymų, Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby trečiadienį pareiškime teigė, kad JAV žvalgyba bandomojo paleidimo „nelaiko grėsme Jungtinėms Valstijoms ar jų sąjungininkams“.
„Rusija, laikydamasi „New START“ sutarties įsipareigojimų, tinkamai pranešė Jungtinėms Valstijoms, kad planuoja išbandyti šią tarpžemyninę balistinę raketą, – pridūrė J.Kirby. – Tokie bandymai įprasti ir nenustebino“.
Lyginant vien tik bunkeriuose esančias raketas, naujoji Rusijos raketa atrodo grėsmingai. Ji gali paleisti maksimalų naudingajį krovinį, kurio sprogstamoji galia būtų maždaug 50 megatonų trotilo. Palyginimui, JAV raketos „Minuteman III“ maksimalus naudingasis krovinys yra tik 1,425 megatonos, teigia CSIS. Ne mažesnį susirūpinimą kelia Rusijos deklaruojamas hipergarsinis pajėgumas - o tai reiškia, kad kai kurios raketos pakeliui į taikinį gali pasiekti didesnį nei 6 173 km/h greitį. Šiuo metu ir Rusija, ir Kinija teigia turinčios hipergarsinių raketų.
Nuo 2010 m. JAV atliko 17 skirtingų hipergarsinių raketų bandymų, iš kurių 10 nepavyko. Paskutinis, „Lockheed Martin“ sukurtos HAWC koncepcijos bandymas, atliktas 2022 m. kovo viduryje, buvo sėkmingas.
Bandymui atlikti „Lockheed Martin“ ir Pažangiųjų gynybos tyrimų projektų agentūra (DARPA) paleido raketos prototipą iš lėktuvo-nešėjo, ir vėliau įgreitino jį reaktyviniu varikliu, kad prototipas „greitai įsibėgėtų iki didesnio nei 5 machų (penkis kartus viršijančio garso greitį) kreiserinio greičio ir jį išlaikytų ilgą laiką. Raketa pasiekė didesnį nei 19 812 metrų aukštį ir nuskrido daugiau nei 555,6 km“, – teigiama DARPA pareigūnų pareiškime. Raketa kol kas dar nepradėta naudoti.
Tačiau didesnis maksimalus naudingasis krovinys ir greitesnės raketos nereiškia, kad Rusija įgauna pranašumą. Kitos aktyvios JAV tarpžemyninės balistinės raketos – UGM-133 „Trident II D5“ – yra įrengtos povandeniniuose laivuose ir MIRV būdu gali paleisti iki aštuonių kovinių galvučių 2000-12000 km atstumu – ir tai padaryti iš bet kurios pasaulio vietos.
Didžiosios Britanijos gynybos analitinio centro „Royal United Services Institute“ (RUSI) generalinio direktoriaus pavaduotojas Malcolmas Chalmersas sakė, kad Rusija turi didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą su „jau dabar nemažu naikinamuoju potencialu“. Nepaisant to, naujoji raketa nedaug padidina pavojų, kurį jau kelia turimas Rusijos branduolinis ginklas.
„Rusija ir Vakarų branduolinės valstybės turi galimybę sunaikinti viena kitą nuo tada, kai daugiau kaip prieš 60 metų įsigijo strateginius branduolinius bombonešius, o vėliau ir tarpžemynines balistines raketas, – sakė Jungtinės Karalystės parlamento Žvalgybos ir saugumo komiteto pirmininkas Julianas Lewisas. – Nors V.Putinas ir pridėjo šią naują raketą prie jau egzistuojančių reikiamą galią viršijančių pajėgumų, tai visiškai nekeičia mūsų branduoliniam atgrasymui skritų „Trident“ povandeninių laivų veiksmingumo“.
Ginklų kontrolės asociacijos duomenimis, iš visų pasaulyje esančių maždaug 13 080 branduolinių kovinių galvučių Rusija teigia turinti 6257, o Jungtinės Valstijos – 5550. Trečia šalis, turinti daugiausiai branduolinių galvučių (350), yra Kinija.
JAV planuoja atnaujinti vieną iš savo tarpžemyninių balistinių raketų. Penkis dešimtmečius eksploatuojamą „Minuteman III“ nuo 2029 m. pakeis 100 mlrd. dolerių vertės LGM-35A „Sentinel“, rašo „Defense News“.
Parengta pagal „Live Science“.
