1901-aisiais pirmąjį kelių žemėlapį išleido Belgijos automobilių klubas. Tačiau net ir tiksliausi žemėlapiai daug naudos neduos, jeigu nežinosi, kur esi.
Pirmasis prietaisas, nuo III a. prieš mūsų erą naudotas buvimo vietai nustatyti, buvo astroliabija, kuria buvo galima išmatuoti Saulės arba žvaigždžių pakilimo kampą ir apskaičiuoti platumą. Bet ištisus šimtmečius nebuvo patikimo būdo apskaičiuoti platumą jūroje.
1714 m. Didžiosios Britanijos Parlamentas priėmė Ilgumos aktą ir pasiūlė tais laikais įspūdingą 20 tūkst. svarų (dabar tai būtų apie 2 mln. eurų) sumą tam, kuris sugalvos metodą nustatyti laivo padėtį, jei jis 0,5 laipsnio nukrypsta nuo įsivaizduojamos linijos tarp Šiaurės ir Pietų ašigalių.
1759 m. britas Johnas Harrisonas pristatė savo laiko matavimo prietaisą, kuris buvo panašus į didelį kišeninį laikrodį. Per 81 dienos kelionę į Jamaiką ir atgal paklaida buvo vos 5 sek. Bet Britanijos Parlamentui to nepakako ir jis sumokėjo išradėjui tik pusę žadėtos sumos. Po 8 metų J.Harrisonas savo prietaisą patobulino, kaip jūrinis chronometras jis ilgai buvo naudojamas keliaujant jūra.
Šiuolaikiniai keliautojai gali nuolat stebėti, kur jie yra, padedami JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdybos (NASA) sukurtos Visuotinės padėties nustatymo sistemos (GPS, „Global Positioning System“). Dabar GPS sistema turi dešimtis Žemės palydovų. Pirmasis paleistas 1978 metais, 24 palydovų sistema pradėjo funkcionuoti 1993 m. Nuo tada ji tapo prieinama ir civiliams.
GPS palydovai aprėpia visą Žemės paviršių skriedami 6 orbitinėmis trajektorijomis. Orbitų aukštis nuo Žemės paviršiaus – apie 20 tūkst. 180 kilometrų. Orbitą palydovas įveikia dukart per parą, skriedamas jis nuolat siunčia radijo signalus. Palydovų plejada išdėstyta taip, kad iš bet kurio Žemės taško GPS imtuvas bet kurioje transporto priemonėje priima informaciją iš mažiausiai trijų palydovų ir atlikdamas reikalingus skaičiavimus nustato tikslią savo poziciją Žemės paviršiuje.
1989 m. JAV bendrovė „Magelan Corp.“ išleido pirmąjį rankinį GPS imtuvą. Tačiau JAV gynybos departamentas buvo įvedęs tikslumo apribojimus – civiliai privalėjo susitaikyti su 90 metrų paklaida. 2000-aisiais šis apribojimas buvo panaikintas ir masinei rinkai skirti GPS prietaisai koordinates dabar gali nustatyti su 3–5 metrų paklaida.
Šį apribojimą panaikinęs JAV prezidentas Billas Clintonas atvėrė GPS įrenginių aukso amžių. Mažesni ir tikslesni GPS imtuvai susidraugavo su mobiliaisiais telefonais, kurie gali pranešti šeimininkui, kad jis jau atėjo į vietą, paskambinus pagalbos tarnybų numeriu padeda nustatyti tikslias koordinates arba leidžia tėvams iš toli stebėti savo vaiko judėjimą mieste.
