Mokslininkai: per pastaruosius 40 metų Europoje išnyko milijonai paukščių

Remiantis naujais tyrimais, tūkstančiai laukinių paukščių rūšių populiacijos pastebimai mažėja. Dėl buveinių nykimo, klimato kaitos ir pernelyg intensyvaus vartojimo paukščiai vis labiau serga arba miršta.

2021 m. tyrime nustatyta, kad per pastaruosius 40 metų Europoje išnyko milijonai paukščių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
2021 m. tyrime nustatyta, kad per pastaruosius 40 metų Europoje išnyko milijonai paukščių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
2021 m. tyrime nustatyta, kad per pastaruosius 40 metų Europoje išnyko milijonai paukščių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
2021 m. tyrime nustatyta, kad per pastaruosius 40 metų Europoje išnyko milijonai paukščių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
2021 m. tyrime nustatyta, kad per pastaruosius 40 metų Europoje išnyko milijonai paukščių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
2021 m. tyrime nustatyta, kad per pastaruosius 40 metų Europoje išnyko milijonai paukščių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 11, 2022, 12:34 PM

Naujais pasaulio mokslininkų vertinimais nustatyta, kad 48 proc. paukščių rūšių populiacijos, kaip jau žinoma arba įtariama, mažėja.

Tai daugiau nei 5 000 rūšių – kurių ateitis atrodo rizikinga. Iš tirtų rūšių tik 6 proc. populiacijos didėjo.

„Šiuo metu stebime pirmuosius žemynuose paplitusių paukščių rūšių išnykimo naujos bangos požymius“, – sako gamtosaugos biologas Alexanderis Leesas iš Mančesterio Metropoliteno universiteto Jungtinėje Karalystėje, taip pat dirbantis Kornelio ornitologijos laboratorijoje.

„Paukščių įvairovė visame pasaulyje didžiausia tropikuose, ten taip pat aptinkame daugiausia nykstančių rūšių“, – sako jis.

Tokius neraminančius rezultatus pateikė dalis tos pačios komandos, kuri 2019 m. apskaičiavo, kad nuo XX a. septintojo dešimtmečio Šiaurės Amerikoje išnyko beveik 3 mlrd. perinčių paukščių.

2021 m. kitame tyrime nustatyta, kad per pastaruosius 40 metų Europoje išnyko milijonai paukščių.

Naujausi skaičiavimai rodo, kad panašūs dėsningumai egzistuoja visoje planetoje – bet ypač tarp tropinių, poliarinių ir kalnų paukščių.

Jei nebus imtasi permainingų veiksmų, tūkstančiams paukščių rūšių visame pasaulyje gresia pavojus išnykti.

Palyginus su vidutinio klimato regionais, atogrąžų ir subtropikų platumose nėra daug ilgalaikių duomenų apie paukščių populiacijų tendencijas. Tačiau kai kuriose šalyse – pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublikoje – duomenys rodo, kad bent pusė paukščių, priklausomų nuo miško, praranda buveines.

Tikėtina, kad šis nykimas daro įtaką paukščių gausumui – tačiau jokie tyrimai neparodė, kiek tiksliai.

Kosta Rikoje, garsėjančioje paukščių biologine įvairove, per pastarąjį dešimtmetį paukščių gausa sumažėjo.

Literatūros apžvalga rodo, kad daugiausia nykstančių paukščių rūšių aptinkama atogrąžų Andų kalnuose, pietryčių Brazilijoje, rytiniuose Himalajuose, rytiniame Madagaskare ir Pietryčių Azijos salose.

„Dabartinėmis tendencijomis pagrįsti skaičiavimai rodo, kad bendras efektyvus išnykimo lygis... šešis kartus viršija visiško išnykimo nuo 1500 m. lygį“, – rašo apžvalgos autoriai.

Vidutinio klimato zonose, pavyzdžiui, kai kuriose Australijos vietose, dėl buveinių nykimo ypač sunkiai kovoja žemės ūkio kaimynystėje gyvenančios ir miškų paukščių rūšys.

Japonijoje panašios tendencijos pastebimos tarp rudųjų kregždžių ir geltonskruosčių kikilių, kurie prarado didžiules savo arealo dalis.

Atrodo, kad vidutinio klimato juostos pelkių paukščiai laikosi geriau – daugiausia dėl Šiaurės Amerikoje ir Europoje vykdomų atkūrimo darbų.

Tyrėjai teigia, kad tai yra priežastis nepasiduoti. Jei galime apriboti kirtimus, suvaldyti gaisrus ir perteklinį ganymą bei pagerinti buveinių kokybę, galime išsaugoti ir net atkurti laukinius kraštovaizdžius.

„Paukščių populiacijų likimas labai priklauso nuo to, ar sustabdysime buveinių nykimą ir blogėjimą, – sako A.Leesas. – Tai dažnai lemia išteklių paklausa. Turime geriau apsvarstyti, kaip prekių srautai gali prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo – ir stengtis sumažinti žmogaus pėdsaką gamtoje“.

Klimato kaita taip pat kelia grėsmę paukščiams – dėl jos populiacijų arealai plečiasi arba mažėja. Paukščiai, gyvenantys kalnų viršūnėse, yra ypač pažeidžiami kylančios temperatūros – nes jie paprastai neturi kur trauktis. Kai kurie mokslininkai šią problemą pavadino „eskalatoriumi į išnykimą“.

Klimato kaita gali turėti įtakos ir migruojantiems paukščiams. Kintant temperatūrai ir keičiantis metų laikams, kai kurie tyrimai rodo, kad paukščiai atvyksta arba išvyksta iš savo kelionės tikslo per anksti arba per vėlai.

Paukščiai yra vieni iš geriausiai ištirtų mūsų planetos gyvūnų, todėl tai, kaip jiems sekasi gyventi sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, turi didelę reikšmę mūsų supratimui apie visą laukinę gamtą.

Paukščiai yra ne tik apdulkintojai ir pagrindiniai ekosistemų dalyviai, bet ir jautrūs aplinkos būklės rodikliai.

Štai kodėl kanarėlės tradiciškai buvo naudojamos nuodingoms dujoms kasyklose aptikti: tai, kas joms kenkia, laikui bėgant paveiks ir mus, nes mūsų likimai neatsiejamai susiję.

„Laimei, pasaulinis paukščių apsaugos organizacijų tinklas, dalyvaujantis šiame tyrime, turi priemonių užkirsti kelią tolesniam paukščių rūšių ir gausos nykimui, – sako į pensiją išėjęs gamtosaugos mokslininkas Kenas Rosenbergas, anksčiau dirbęs Kornelio universitete. – Viskas priklauso nuo vyriausybių ir visuomenės noro gyventi kartu su gamta mūsų bendroje planetoje, pradedant žemės apsauga ir baigiant tvarų išteklių naudojimą remiančia politika.“

Tyrimas paskelbtas leidinyje „Annual Review of Environment and Resources“.

Parengta pagal „Science Alert“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.