Tokį poreikį jis išsakė JAV generolui Markui Milley ir paminėjo du pavyzdžius – „M142 HIMARS“ bei „M270 MLRS“. Vado teigimu, ši ginkluotė padėtų suduoti atsaką rusams, į ukrainiečius leidžiantiems kruizines raketas. JAV teigia, kad Ukrainą jau pasiekė 90 proc. amerikiečių pažadėtų savaeigės artilerijos vienetų. Ukraina ginkluojama ir itin moderniomis buksyruojamomis artilerijos sistemomis, tankais. Ukrainą artimiausiu metu pasieks sunkioji ginkluotė iš Vokietijos, Kanados, Norvegijos, Australijos. Didžioji tų ginklų dalis Ukrainą pasieks iki gegužės pabaigos.
Tačiau karybos ekspertas Valentinas Badrakas pabrėžia, kad Ukrainai reikia ir ginkluotės, kuri veiktų 100 km ar dar didesniu atstumu. Pasak eksperto, Ukraina ginkluojama etapais. Kiekvienas naujas etapas šaliai suteikia geresnę ginkluotę – buvo pradėta nuo „Javelin“ ir NLAW, o dabar drąsiai kalbama apie tankus ir artilerijos sistemas.
„Tačiau nepakanka šiuos ginklus gauti – reikia juos ir įvaldyti. Pavyzdžiui, ekspertai teigia, kad prireiktų 1-3 mėnesių, kad Ukrainos pilotai būtų išmokyti valdyti importinius lėktuvus. Žiniasklaida teigia, kad Rusija karui planuoja naują pabaigos datą – rudens pradžią. Faktas, kad Maskva nepasiduos, akivaizdus ir stebint kaip rusai stato gynybinę infrastruktūrą netoli Iziumo“, – teigia V.Badrakas.
Ekspertas kartoja tai, ką sakė ir oficialūs Ukrainos pareigūnai – artimiausiu metu Ukraina į puolimą nepereis. Efektyviam puolimui reikia triskart daugiau karių nei gynybai, o Ukraina tokio privalumo neturi. Todėl šį trūkumą bus bandoma kompensuoti modernia ginkluote. V.Badrakas mano, kad Vakarai bijo Ukrainai suteikti tikrai galingus modernius ginklus.
„Galbūt Vakarai bijo, kad Ukraina pasinaudos tais ginklais atakuodami Rusijos teritoriją. Yra ginklų, kurie leistų Ukrainai smūgiuoti net 500 km į Rusiją, o Maskva yra tik 650 km atstumu nuo Ukrainos sienos. Jei Ukrainos kariuomenė permes karą į Rusijos teritoriją, tai gali tapti pretekstu Kremliui naudoti masinio naikinimo ginklus“, – svarsto ekspertas.
Rusija yra sakiusi, kad branduolinį ginklą panaudos tik tuo atveju, jei kils grėsmė jos išlikimui. Atakos Rusijos teritorijoje neišvengiamai būtų laikomos tokia grėsme.
