Kada žmonija pradėjo žavėtis auksu?

Dėl ypatingų savybių yra labai minkštas, tąsus, kalus, turi puikų blizgesį, atsparus ugniai ir nerūdija – auksas jau nuo seniausių laikų vertinamas labiau negu bet kuris kitas metalas.

Pirmykštis žmogus smulkius aukso grūdelius rinko iš smėlio upių sąnašose.<br> 123rf nuotr.
Pirmykštis žmogus smulkius aukso grūdelius rinko iš smėlio upių sąnašose.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 22, 2022, 1:17 PM

Auksui visuotinai pripažinta vertės mato, mokėjimo ir turto kaupimo priemonės funkcija.

Pirmykštis žmogus smulkius aukso grūdelius rinko iš smėlio upių sąnašose. Pasak mitų, pirmieji aukso ieškotojai buvę graikų argonautai, plaukę atimti iš karaliaus Ajeto aukso vilnų. Ši istorija veikiausiai susijusi su bene pirmuoju aukso gavimo būdu: avikailiai su prie jų pririštais akmenimis būdavo nuleidžiami į upę.

Lengvos aukso smiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni ir didesni metalo gabalėliai likdavo vilnose. Kailius su juose įstrigusiu auksu sudegindavo, pelenus suberdavo į indus ir plaudavo.

Nupylus drumzliną vandenį ant dugno likdavo auksas.

Viduramžiais auksas iš rūdų jau buvo išgaunamas amalgaminiu būdu – susmulkinta rūda tirpinta gyvsidabryje, tada nenaudingos medžiagos būdavo atskiriamos, o gyvsidabris išgarinamas.

XIX a. imta naudoti tirpinimą chloro vandenyje arba cianiduose. Taip auksas gaunamas ir dabar.

Priešistoriniais laikais Lietuvoje aukso dirbiniai buvo reti. Seniausias radinys – Noruišių pilkapyne (Kelmės r.) aptikta III–IV a. apskrita segė su auksine plokštele. V–VI a. paminkluose – Taurapilio pilkapyne (Utenos r.), Plinkaigalio (Kėdainių r.), Vidgirių (Pagėgių sav.) kapinynuose rasta segių, paauksuotų stiklinių ir alavinių karolių, sagčių. Manoma, kad šie dirbiniai atvežti iš Skandinavijos ar Padunojo – baltų meistrai aukso nenaudojo.

XV a. į Vilnių atvyko auksakalių iš Vokietijos, o 1495 m. mieste įkurtas auksakalių cechas. Kandidatas į meistrus turėjo laikyti egzaminą: pirmiausia reikėjo pagaminti bokalą arba taurę, vėliau – spaudą su raižytu šalmu, galop – žiedą. XVI–XIX a. aukso dirbiniai buvo gaminami ir kituose Lietuvos miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Raseiniuose ir Ukmergėje.

Lietuvoje irgi galima rasti aukso – manoma, kad taurusis metalas buvo atneštas ledynų iš Švedijos ir Suomijos auksingųjų plotų. Aukso aptikta Tauragnų (Utenos r.), Dysnų (Ignalinos r.), Didžiasalio (Ignalinos r.), Salako (Zarasų r.) žvyro telkiniuose, bet jo koncentracija labai maža.

Sniegių karjere Rokiškio rajone, manoma, tonoje smėlio gali būti net iki 6 gramų aukso. Telkinyje yra apie 9 mln. tonų smėlio ir žvyro, vadinasi, jame gali glūdėti iki puspenktos tonos aukso. (LR)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.