Tačiau O.Haluenka – pirmasis didžiausio pasaulyje veikiančio lėktuvo, žinomo pravarde „Mrija“ (liet. „Svajonė“) pilotas – sako, kad bet koks šio lėktuvo pakaitalas niekada nebus tokiu pat, kokiu buvo originalas.
„Tai bus visiškai kitoks orlaivis“, – šeštadienio popietę „The War Zone“ sakė Halunenka. Ir kas jau kas, bet jis tai tikrai žino – O.Halunenka padėjo kurti „Mrija“.
Pirma, lėktuvas, kurį jis pilotavo per pirmąjį šio skrydį 1988 m. gruodžio 21 d., didžiąja dalimi buvo sukurtas iš tuometinėje Sovietų Sąjungoje pagamintų sistemų. O kuriant „Mrija-2“ jas reikės pakeisti europietiškomis, amerikietiškomis ar kokiomis nors kitomis – ir sukūrus naująjį orlaivį, reikės išbandyti iš naujo.
„Rezultatas – pagal charakteristikas visai kitas orlaivis, – teigia pilotas. – Išoriškai – kaip „Mrija-1“, bet viduje – visiškai kitoks“.
Praėjusią savaitę per internetinį susitikimą su Ukrainos studentais V. Zelenskis pranešė apie ketinimus kurti naują „Mrija“.
„Jei norėsime jį pastatyti, mums reikėjo 800 mln. dolerių, – prezidentą cituoja „Interfax Ukraine“. – Kreipiausi į Turkijos prezidentą su pasiūlymu statyti antrąją „Mrija“, tačiau pinigų negavome“.
„Tačiau šiuo atveju tai ne pinigų, o ambicijų klausimas. Į mus kreipėsi „Ukroboronprom“, „Antonovo“ komanda. Tai mūsų šalies ir visų šiame kare žuvusių puikių, profesionalių lakūnų įvaizdžio klausimas“, – kalbėjo prezidentas.
V. Zelenskis iškėlė idėją dedikuoti naująjį lėktuvą Ukrainos lakūnams, kurie žuvo gindami savo šalį.
„Kiek daug jie nuveikė, jau ir šiandien jau galime pasakyti – kiek žmonių gyvybių, pasilikusių Mariupolyje, ypač „Azovstalyje“, jie išgelbėjo ... Kiek daug lakūnų paaukojo savo gyvybes, kad nugabentų ten viską – nuo ginklų iki vandens. Ir kiek sužeistųjų jie iš ten išvežė. Daug šių žmonių žuvo didvyriškai, – kalbėjo V.Zelenskis. – Pastatyti „Mriją“ didvyrių atminimui būtų teisinga valstybės pozicija“.
Tačiau V.Zelenskio apskaičiuota naujo „Mrija“ statybos kaina yra gerokai mažesnė, nei yra numatęs Ukrainos gynybos pramonės konglomeratas „Ukroboronprom“, kuriam priklauso ir „Antonov“. Vasario 27 d. „Ukroboronprom“ teigė, kad naujo „Mrija“ statyba kainuos daugiau nei 3 mlrd. dolerių – ir užtruks penkerius metus. Tuo metu tai atrodė milžiniška suma.
Lėšų, kaip buvo teigiama, būtų gauta iš Rusijos, per karo reparacijas.
„Ukraina dės visas pastangas, kad valstybė agresorė sumokėtų už šiuos darbus, – optimistiškai teigiama „Ukroboronprom“ savo interneto svetainėje. – Okupantai sunaikino lėktuvą, bet jiems nepavyks sunaikinti mūsų bendros svajonės“.
„Lėktuvas, žinomas kaip „Mrija“, tikrai atgims iš naujo. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad šias išlaidas padengtų Rusijos Federacija, tyčia padariusi žalą Ukrainos aviacijos ir krovinių vežimo oru sektoriui“, – skelbia „Ukroboronprom“.
Pirmąjį lėktuvą „Mrija“ Antonovo konstruktorių komanda sukūrė išplėtusi „An-124 Ruslan“. Buvo pailgintas fiuzeliažas ir sparnų plotis, pridėti du papildomi varikliai, fiuzeliažo pratęsimai buvo įrengti sparnų priekyje ir gale, sukurta charakteringa dviguba uodega, važiuoklės padangų skaičius buvo padidintas iki 32, o galinės krovininės durys – panaikintos.
Šeši „Ivčenko Progress/Lotarev D-18T“ trijų velenų turbopropeleriniai varikliai išvystydavo beveik 23 000 kilogramų jėgos trauką.
Dviguba lėktuvo uodega leido gabenti didelius ir sunkius išorinius krovinius – pavyzdžiui, Rusijos kosminį laivą „Buran“ – kurie paprastai sutrikdytų oro srautą aplink įprastą viengubą vertikalią uodegą.
Per savo skrydžių metus „Mrija“ pasiekė nemažai pasaulio rekordų, tarp jų – ir didžiausio pergabento svorio. 2001 m. rugsėjo 11 d., pilotuojant O.Halunenkai, „Mrija“ gabeno penkis tankus, kurių bendras svoris viršijo 250 tonų.
Žlugus Sovietų Sąjungai, „Mrija“ perėjo nuo kosminės įrangos gabenimo prie užsakomųjų krovininių skrydžių civilinėms bendrovėms, vyriausybėms ir kariuomenei. Prieš sunaikinimą jis daug kartų skraidino su COVID-19 susijusias prekes. Viena iš paskutinių lėktuvo misijų buvo 110 tonų COVID-19 testavimo rinkinių pristatymas iš Tiandzino (Kinija) į Lincą (Austrija), 2021 m. spalį.
Skirtingai nei „Ruslan“ atveju, „Antonov“ pagamino tik vieną užbaigtą „An-225“ – ir vieną papildomą fiuzeliažą.
Nebaigtasis lėktuvo fiuzeliažas saugomas kažkur Ukrainoje, tačiau neaišku, ar jis gali būti panaudotas naujajam „Mrija“. Nei V.Zelenskis, nei „Ukronboronprom“ to konkrečiai neaptarė.
O.Halunenka, kuris „Mrijos“ sunaikinimą palygino su vaiko nužudymu, sakė, kad bet kokios pastangos sukurti naują tokio didžiulio lėktuvo versiją nebus lengvos.
„Būtų labai gerai, jei tai pavyktų, – sakė jis. – Bet tai labai sunku“.
„Deja, tam reikia daug investicijų, – teigė pilotas ir pridūrė, kad Ukraina neturi lėšų tokiam projektui. – Jį galima pastatyti tik iš aukų“.
Siekdami padėti sumokėti už naują „An-225“, „Antonov“ jau pradėjo minios lėšų rinkimo kampaniją.
„Informuojame, kad siekdama užtikrinti visišką skaidrumą, pranešti apie lėšų, skirtų didžiausio pasaulyje lėktuvo An-225 „Svajonė“ atkūrimui, gavimą ir panaudojimą, „Antonov“ atidarė atskirą tikslinę kelių valiutų sąskaitą“, – savo „Facebook“ puslapyje teigia bendrovė.
Tačiau remiantis gegužės 2 d. „Facebook“ įrašu, kuris kol kas nėra atnaujintas, kol kas surinkta tik kiek daugiau nei 4200 JAV dolerių. Taigi apmokėjimas už naująją „Svajonę“ vis dar yra svajų etape.
O 76 metų Oleksandras Halunenka, kad ir kaip mylėjo „Mrija“, naujuoju lėktuvu skristi jau nebesvajoja. „Jo amžius nebeleidžia jam to daryti“, – „The War Zone“ sakė jo žmona Olha Halunenko.
Parengta pagal „The Drive“.
