Užrašas ant atrastos paminklo plokštės byloja, kad ji žymėjo Klaipėdos burmistro Ernsto Wilhelmo Beerbohmo (1786–1865) giminės kapavietę.
Miesto senbuviai dar prisimena parke buvusius tris antkapius, pradingusius sovietmečiu, kai senosios kapinės buvo nušluotos nuo žemės paviršiaus.
Vėtrungių krikštatėvis
E.W.Beerbohmas – istorinė asmenybė, turtingų pirklių giminės atstovas.
Kai Rytprūsiuose 1843 m. imta reguliuoti žvejybą, jis buvo paskirtas vyriausiuoju Kuršių marių prižiūrėtoju, išmoko lietuvių kalbą, užsiėmė archeologija, tyrė tautosaką, rašė eiles.
Pirmasis žvejybos prievaizdas – vėtrungių krikštatėvis. Tai jis sugalvojo vėliavas visoms pamario gyvenvietėms, kurias žvejai privalėjo iškelti savo kurėnuose ant stiebų, kai žūklaudavo.
Vėtrungės buvo kaip atpažinimo ženklai tvarką Kuršių mariose prižiūrėjusiems inspektoriams.
Paminklus slėpė po žeme
Ketverius metus Mėmelio burmistro pareigas ėjęs E.W.Beerbohmas palaidotas netoli Kintų (Šilutės r.). Dalis jo giminaičių amžino poilsio sugulė senosiose uostamiesčio kapinėse. Garsios šeimos kapavietė po Antrojo pasaulinio karo išnyko, dabar ją ženklina tiktai kuklus krikštas.
„Ne viskas prarasta – vienas Beerbohmų giminės antkapis dingo, bet kiti du išliko. Kasinėjant kapinių teritoriją atrasta ir daugiau paminklinių plokščių nuolaužų, metalinių tvorų liekanų“, – pasakojo klaipėdietis kraštotyrininkas Vytautas Tamošiūnas.
Vyras pats parodė darbininkams vietą Skulptūrų parke, kur sovietmečiu užkasė plokštes. Viena nebuvo saugiai paslėpta, kurį laiką gulėjo prie kapavietės, o paskui dingo.
Anais laikais kraštotyrininkai, pasak V.Tamošiūno, istorijos paveldą gelbėjo kaip išmanydami – prašė buldozerininkų gražiausių paminklų nenaikinti, nevežti jų į sąvartyną.
Siūloma rodyti paveldą
Skulptūrų parko tvarkymo projekto bendraautorio Kęstučio Mickevičiaus nuomone, visus atkastus paminklus reikia rodyti, iš nuolaužų sumontuoti bendrą memorialą kaip pagarbos čia palaidotiems seniesiems miesto gyventojams ženklą.
„Žinomus garsių miestiečių, įvairių tautybių karių kapus galima paženklinti plokštėmis, kenotafais. Tik nuo menininkų ir architektų išmonės priklausytų, kaip tai padaryti“, – kalbėjo K.Mickevičius.
V.Tamošiūnas tokioms idėjoms pritaria, bet dėl ateities vis dar nerimauja: „Anksčiau paminklus slėpdavome po žeme, kad plėšikai nepagrobtų. Nesakiau, kur jie užkasti, tik dabar parodžiau vietas buvusių takų įdubose. Tikiuosi, kad parko prižiūrėtojai apsaugos paveldą.“
Antkapiai – ir pamatuose
Klaipėdoje atrandama ir daugiau senųjų antkapių. Viena šeima, renovuodama pokariu statytą gyvenamąjį namą, pamatuose aptiko keturias paminklines plokštes.
Žmonės apie radinius pranešė paveldosaugininkams – antkapiai buvo išgelbėti.
Klaipėdos universiteto miestelyje griaunant sovietines kareivines atrastas 21 antkapis.
Kapinių vietoje pastatė skulptūras
Klaipėdoje valdžios įsakymu panaikintos šimtametės kapinės apaugo krūmais, virto šabakštynu. Vėliau ant mirusiųjų kaulų buvo įkurdintas moderniosios skulptūros parkas.
Išgelbėta tik menka dalis iš kapinių į sąvartynus vežamų paminklų metalinių kryžių, rankų darbo kaltinių tvorelių. Šios vertybės dabar saugomos Dionyzo Varkalio Kalvystės muziejuje.
„Antkapiai padeda pažinti praeitį. Tiktai vietos, kuriose jie aptinkami, nedžiugina. Po karo atvykę į sugriautą miestą naujakuriai nesikuklino – grobstė kapus, granito ir marmuro plokštes naudojo naujoms statyboms“, – apgailestavo radinius priglaudusio muziejaus vadovas J.Genys.
