Nors pradžioje nuogąstauta, jog rusai Ukrainą užims staigiai, tačiau netrukus nuogąstavimai išblėsto, Rusija atsitraukė, o ukrainiečiai atkakliai ginasi. Dabar Rusija pajėgas sutelkusi ir kryptingai puola Ukrainos rytus.
Nuo karo pradžios praėjo jau 100 dienų – bet kas bus toliau?
Pateikiame penkis galimus scenarijus – vienu metu jie visi išsipildyti negalėtų, tačiau visi yra įmanomi.
1: Išsivadavimo karas
Rusijos ir Ukrainos pajėgos alina vienos kitas, tad karas gali tęstis kelis mėnesius ar net metus.
Abi pusės įgauna kažkokios persvaros, o tuomet kažko netenka, todėl garo pagreitis nuolat kinta. Nė viena pusė nenori pasiduoti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad gali laimėti, jei demonstruos strateginę kantrybę – nes tikisi, kad Vakarų šalys galiausiai „pavargs nuo Ukrainos“ ir labiau susitelks į savo ekonomines krizes bei Kinijos keliamą grėsmę.
Tačiau Vakarai rodo ryžtą ir toliau tiekia Ukrainai ginklus. Nustatytos pusiau nuolatinės fronto linijos. Karas pamažu tampa „įšaldytu“ konfliktu – „amžinuoju karu“.
Į atsargą išėjęs australų generolas ir karo tyrinėtojas Mickas Ryanas sako: „Artimiausiu metu nė vienai pusei nenusimato galimybė pasiekti triuškinančią operatyvinę ar strateginę pergalę. Nė viena iš kariaujančių šalių neįrodė, kad gali suduoti strategiškai lemiamą smūgį“.
2: V. Putinas skelbia paliaubas
Kas būtų, jei prezidentas V. Putinas nustebintų pasaulį įsakydamas vienašališkai nutraukti karinius veiksmus? Tokiu atveju jis galėtų džiaugtis pasiektais teritoriniais laimėjimais ir paskelbti „pergalę“.
Jis galėtų pareikšti, kad „karinė operacija“ baigta: Rusijos remiami separatistai Donbase apginti, sukurtas sausumos koridorius į Krymą. Tada jis galėtų siekti „moralinio“ pranašumo ir daryti spaudimą Ukrainai, kad ši nutrauktų kovą.
„Jei V. Putinas užsinorėtų pasinaudoti Europos spaudimu Ukrainai pasiduoti ir atiduoti teritoriją mainais į tariamą taiką, tikrai galėtų tai padaryti“, – sako analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ekspertas Keiras Giles'as.
Paryžiuje, Berlyne ir Romoje tokios kalbos jau girdimos: nereikia pratęsti karo, laikas nutraukti pasaulinę ekonominę suirutę, siekime paliaubų.
Tačiau tam prieštarautų JAV, Jungtinė Karalystė ir didžioji Rytų Europos dalis – šių šalių politikai mano, kad, siekiant Ukrainos ir tarptautinės tvarkos, Rusijos invazija turi žlugti.
Taigi, vienašališkos Rusijos paliaubos gali pakeisti situaciją – bet kovos nenutraukti.
3: Mūšio lauko aklavietė
Kas bus, jei Ukraina ir Rusija nuspręs, kad daugiau nieko karinėmis priemonėmis pasiekti negali ir pradės derybas dėl politinio susitarimo?
Šalių kariuomenės jau išsekusios, joms trūksta karių ir amunicijos. Pralietas kraujas ir sunaikinti turtai nebepateisina tolesnės kovos. Rusijos kariniai ir ekonominiai nuostoliai daro jai reikšmingą žalą. Ukrainos žmonės pavargo nuo karo ir nenori rizikuoti gyvybėmis dėl nepasiekiamos pergalės.
Kas bus, jei Kijevo vadovybė, nebepasitikėdama nuolatine Vakarų parama, nuspręs, kad atėjo laikas kalbėtis? JAV prezidentas Joe Bidenas atvirai pripažįsta, kad Amerika siekia, jog Ukraina prie derybų stalo užimtų „kuo stipresnę poziciją“.
Tačiau tokia padėtis be išeities gali užtrukti ne vieną mėnesį, o bet koks politinis susitarimas būtų sunkiai įgyvendinamas ne tik dėl Ukrainos nepasitikėjimo Rusija. Taikos susitarimas gali nesuveikti ir po jo gali prasidėti dar daugiau kovų.
4: Ukrainos pergalė
Ar gali Ukraina, priešingai nei tikėtasi pačioje pradžioje, pasiekti pergalę? Ar Ukraina galėtų priversti Rusijos karius atsitraukti ir grįžti ten, kur jie buvo prieš invaziją?
„Ukraina neabejotinai laimės šį karą“, – šią savaitę Nyderlandų televizijai sakė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
O jeigu Rusijai nepavyks užimti viso Donbaso ir ji patirs daugiau nuostolių? Vakarų sankcijos smogtų Rusijos karo mašinai. Ukraina, naudodama naujas tolimojo nuotolio raketas, rengtų atsakomąsias atakas ir atsiimtų teritoriją, kurioje yra Rusijos tiekimo linijos. Ukraina pertvarkytų savo kariuomenę – nuo gynybinės strategijos būtų pereitą į puolamąją.
Politikai jau dabar nerimauja dėl tokio scenarijaus pasekmių, ir jis pakankamai tikėtinas. Jei V. Putinui grėstų pralaimėjimas, ar jis ryžtųsi žengti dar toliau ir panaudoti cheminį arba branduolinį ginklą?
Istorikas Niallas Fergusonas neseniai kalbėjo Karaliaus koledže Londone vykusiame seminare: „V. Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą, todėl manau, kad taip paprastai pralaimėti jis nepasirengęs“.
5: Rusijos „pergalė
Ar galėtų „pergalę“ pasiekti Rusija?
Vakarų pareigūnai pabrėžia, kad Rusija, nepaisant patirtų nesėkmių, vis dar planuoja užimti sostinę Kijevą ir didžiąją Ukrainos dalį.
„Šie maksimalistiniai tikslai išlieka“, – sakė vienas pareigūnas.
Rusija gali pasinaudoti savo laimėjimais Donbase – taip atlaisvintų dalį pajėgų, kurias galėtų panaudoti kitur, galbūt net vėl taikydamasi į Kijevą. Būtų itin sunku kovoti su tokiu dideliu Rusijos karių skaičiumi, tad Ukrainos pajėgos ir toliau kentėtų.
Prezidentas V. Zelenskis jau pripažino, kad kasdien žūsta iki 100 ukrainiečių karių ir dar apie 500 būna sužeista.
Tarp Ukrainos gyventojų gali įvykti susiskaldymas: vieni norės kovoti toliau, kiti – tartis dėl taikos. Kai kurios Vakarų šalys gali pavargti remti Ukrainą. Tačiau vėlgi – jei būtų manoma, kad Rusija laimi, kai kurios šalys gali norėti, kad konfliktas verčiau jau tęstųsi.
Vienas Vakarų diplomatas pasakojo, kad Vakarams vertėtų išbandyti branduolinį ginklą Ramiajame vandenyne – ir taip įspėti Rusiją.
Kaip iš tiesų klostysis šis karas, pasakyti dabar dar sudėtinga.
Parengta pagal „BBC“.
