Jau prieš 20 tūkstančių metų europiečiai naudojosi lankais. Kai kurie mokslininkai mano, kad Afrikoje akmens amžiaus žmonės tokius ginklus turėjo net anksčiau negu akmenines kuokas ar ietis: Pietų Afrikoje rasti strėlių antgaliai, kuriems ne mažiau kaip 60 tūkst. metų.
Bet iki šiol neaptikta neva anuomet iš medžio ar rago gamintų šaudymo įtaisų. Išdžiūvusiame ežere prie Manheimo Vokietijoje rastas 17 tūkstančių metų senumo ledynmečio laikų lanko fragmentas iš kietos pušies medienos. O Sudane aptiktas daugiau nei 10 000 metų senumo žmogaus skeletas, pervertas akmeninių strėlių antgalių.
Iš pradžių lankus žmonės gamino iš lankstaus medžio, Europoje – dažniausiai iš kukmedžio.
Tarp jo galų įtempta templė, padaryta iš sausgyslės, nukreipdavo medinę strėlę į taikinį.
Strėlių antgaliai buvo iš kaulo arba akmens, vėliau – iš bronzos, galiausiai iš geležies ir plieno.
Laikui bėgant lankininkai pradėjo lemti karo baigtį – daugelis asirų, kretiečių, persų, skitų, mongolų, vikingų, anglosaksų ir Osmanų janyčarų karių buvo ginkluoti lankais. IV a. Europą nusiaubę hunai naudojo lankus, kurių vidinė dalis buvo sutvirtinta kaulo arba rago plokštelėmis, o šoninė – sausgyslių pluoštu. Jų strėlės pataikydavo iš labai toli ir buvo didelės pramušamosios galios. Hunai įvarė europiečiams nemažai baimės ir privertė daugelį tautų ieškoti ramesnių vietų – taip prasidėjo Didysis tautų kraustymasis. Geriausi viduramžių Europoje Velso lankininkai priešą pažeisdavo net apie 150 m atstumu.
Arbaletas – galingesnis mechaninis ginklas, svaidantis strėles, negalėjo visiškai išstumti klasikinio lanko. Bet prieš „ugnies vamzdį“, kuris nuo XIV a. buvo naudojamas vis dažniau, net ir legendiniai Naujojo pasaulio indėnų lankininkai neturėjo jokių šansų.
Lietuvoje lankai ir strėlės pradėti naudoti akmens amžiuje – iš pradžių medžioklėje, vėliau ir karyboje, nors lietuvių protėviai labiau mėgo ne lankus, o trumpas ietis. Pirmieji lankai buvo trumpi ir paprastos konstrukcijos, vėliau atsirado sudėtingesnių – jie veikiausiai paplito iš Rusios arba atkeliavo su totoriais ir karaimais, kuriuos į Lietuvą XIV a. pabaigoje atkeldino Vytautas. LDK kariuomenėje lankininkais dažniausiai tarnaudavo rusėnai.
Nuo XIII a., o ypač per karus su kryžiuočiais, Lietuvoje paplito ir arbaletas – metraščiai mini 1252 m. Mindaugo samdytus vokiečių arbaletininkus. Paplitus parakui XVI–XVII a. lankus pakeitė šaunamieji ginklai, tik valstiečiai iki pat XIX a. pradžios vis dar medžiojo lankais.
