Pchenjanui pro akis tikrai nepraslys tai, kad vieną iš nedaugelio šalių, savanoriškai atsisakiusių branduolinio arsenalo, dabar puola ta pati šalis, kuriai ji savo kovines galvutes ir atidavė.
Analitikai teigia, kad Maskvos veiksmai iš tikrųjų suteikė šiai Azijos valstybei puikią progą sustiprinti savo branduolinę programą.
Šiaurės Korėja pasinaudos sunkia Ukrainos padėtimi ir teigs, kad norint išlikti, branduoliniai ginklai yra būtini. Be to, šalies lyderis Kim Jong Unas gali suprasti, kad visiems sutelkus dėmesį į karą Europoje, jis gali lengviau išsisukti nuo atsakomybės.
Dėl Ukrainos susiskaldžiusi tarptautinė bendruomenė šaliai atsiskyrėlei greičiausiai nebus linkusi taikyti sankcijas. Tiesą sakant, neseniai atliktas Šiaurės Korėjos tarpžemyninės balistinės raketos bandymas irgi nebuvo pilnai visuotinai pasmerktas. Be to, rusiškos naftos ir dujų boikotas net gali paskatinti Pchenjaną ir Maskvą tartis dėl mažesnių energijos kainų. Šios dvi šalys – ideologinės sąjungininkės, jų bendradarbiavimas prasidėjo dar 1950 m., per Korėjos karą.
Ekspertai net svarsto, kad blogiausiu atveju dabar galėtų prasidėti kažkada sunkiai įsivaizduoti dalykai – jų teigimu, visa tai gali atnaujinti buvusį Korėjos konfliktą, o Šiaurės Korėja galbūt net veržtųsi į Pietų Korėją. Vis dėlto dauguma mano, kad toks scenarijus labai mažai tikėtinas.
Kaip teigia Kookmino universiteto profesorius Andrejus Lankovas, Šiaurės Korėja Rusijos karo Ukrainoje metu tikrai suprato vieną dalyką: „Nevalia atsisakyti savo branduolinių ginklų“.
Branduolinės pamokos: nuo Ukrainos iki S.Husseino ir M.Gaddafio.
A.Lankovo teigimu, Maskvos invazija į kaimyninę šalį tik patvirtino tai, ką Pchenjanas žino jau kelis dešimtmečius.
Ukraina, kai dar priklausė SSRS, turėjo tūkstančius branduolinių galvučių. Sovietų Sąjungai žlugus 1991 m., ji savanoriškai perdavė jas Rusijai. Tai padaryti įpareigojo 1994 m. pasirašytas Budapešto memorandumas – susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis, Jungtine Karalyste ir Rusija, kuriuo turėjo būti užtikrintas Ukrainos saugumas.
Dabar Ukrainą žiauriai puola ta pati šalis, kuri pasirašiusi susitarimą įsipareigojo saugoti Ukrainos suverenitetą. Ta pati, kuri dabar, norėdama atgrasyti Vakarus nuo įsikišimo, vis primena apie savo branduolinių ginklų arsenalą.
Ar Maskva būtų puolusi, jei Ukraina būtų išsaugojusi savo kovines galvutes? Dauguma ekspertų, o greičiausiai ir Pchenjanas, mano, kad ne.
„Mačiusi Irako ir Libijos pavyzdžius, dabar (Šiaurės Korėja) tik dar labiau suvokia šio žingsnio svarbą“, – sakė A.Lankovas.
Pchenjanas nuolat remiasi buvusių Irako ir Libijos vadovų Saddamo Husseino ir Moammaro Gaddafio patirtimi – tokiu būdu siekia pateisinti branduolinės programos reikšmę tiek savo žmonėms, tiek pasauliui. Abu šie lyderiai neteko valdžios, o galiausiai ir mirė po to, kai jų branduolinės ambicijos buvo sustabdytos.
Sedžiongo instituto prezidentas ir vyresnysis mokslinis bendradarbis Lee Sang-hyunas mano, kad Rusijos invazija tik dar labiau sustiprins šį naratyvą, tačiau tai gali „labai neigiamai paveikti“ Šiaurės Korėjos lyderio mąstymą.
Jo manymu, K.J.Unas greičiausiai skirs dar didesnį nei anksčiau dėmesį savo „branduoliniams ginklams ir raketų pajėgumams“.
Pchenjano „carte blanche“
Dar prieš invaziją buvo matyti ženklų, rodančių, jog Šiaurės Korėjos branduolinės ambicijos vis auga.
Praėjusį mėnesį ji surengė 14-ąjį šiais metais raketų paleidimą – 2020 m. ji atliko tik keturis bandymus, o 2021 m. – aštuonis. Manoma, kad viena iš šiemet išbandytų raketų buvo tarpžemyninė balistinė raketa, kuri, kaip manoma, gali pataikyti į JAV žemyninę dalį. Tai buvo pirmasis tokio tipo raketos bandymas nuo 2017 m., tad manoma, jog tokių bandymų bus ir daugiau.
Balandžio 25 d. vykusiame kariniame parade K.J.Unas aiškiai pareiškė ketinantis pilnu pajėgumu plėtoti savo branduolinę programą.
Pietų Korėjos pareigūnų ir mokslinių institutų duomenimis, komercinių palydovų nuotraukos rodo, kad Pchenjanas bando atkurti prieigą prie savo požeminio bandymų poligono Punggye-ri.
JAV pareigūnai pasakojo, kad Šiaurės Korėja gali būti pasirengusi branduolinius bandymus atnaujinti dar šį mėnesį.
Analitikai teigia, kad Rusijos invazija ir po jos sekusios tarptautinės sankcijos sukūrė puikias sąlygas Pchenjanui veikti.
„Vakarų atsakas Rusijai turi įdomių, galbūt nenumatytų pasekmių – ypač dėl to, kad Rusija buvo visiškai izoliuota nuo pasaulinės ekonomikos ir patyrė didžiulį sankcijų spaudimą. Manau, kad paskatų taikyti sankcijas Šiaurės Korėjai yra labai mažai“, – sakė Karnegio tarptautinės taikos fondo Branduolinės politikos programos vyresnysis bendradarbis Ankitas Panda.
Aiškus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinių narių – vienoje pusėje Rusijos ir Kinijos, kitoje Jungtinės Karalystės, JAV ir Prancūzijos – susiskaldymas reiškia, kad bet koks vieningas sprendimas nubausti Šiaurės Korėją yra neįmanomas.
„Visiškai aišku, kad Kinija ir Rusija blokuos papildomas sankcijas – ir atvirai kalbant, ne visai aišku, kam dar galima taikyti sankcijas“, – sakė A.Lankovas.
Net ir septintasis branduolinis bandymas galimai neišprovokuos įprastos neigiamos Pekino reakcijos: „Kinija dėl branduolinių bandymų vykdymo nebus patenkinta, bet susitaikys“, – sakė A.Lankovas.
Santykių aiškinimasis su senu draugu
Šiaurės Korėjai kitų šalių vykdomas rusiškos naftos ir dujų boikotas gali net atnešti finansinės naudos. Pinigų stokojanti šalis mielai sudarytų sandorius su Rusija, kurios nebevaržo JAV sankcijos Šiaurės Korėjai.
„Manau, kad Rusija teiks Šiaurės Korėjai didesnę ekonominę ir energetinę paramą, – sakė Vrije universiteto (Belgija) Europos studijų instituto KF-VUB Korėjos katedros vedėjas Ramonas Pacheco Pardo. – Be abejo, tai nafta ir dujos, bet gali būti ir maistas, trąšos. Iš esmės tai visų rūšių ekonominė pagalba, kurios nori Šiaurės Korėja“.
Tai, kad Pchenjanas naujoje pasaulio tvarkoje stotų Maskvos pusėn, nestebina.
Abiejų šalių santykiai užsimezgė per 1950-1953 m. Korėjos karą, ištisus dešimtmečius jas siejo bendra komunistinė ideologija.
Buvusi Sovietų Sąjunga buvo pagrindinė Šiaurės Korėjos rėmėja, finansiškai palaikiusi Kimų dinastijos režimą. Nors dabar ši užduotis perduota Kinijai, tačiau Vladimirui Putinui pradėjus valdyti Rusiją, šalių santykiai įgavo naują atspalvį.
„(Pchenjanas) buvo nusivylęs tuo metu egzistavusia demokratine ir liberalia arba pusiau demokratine, pusiau liberalia Rusija. Taigi į valdžią atėjus V.Putinui, Šiaurės Korėja pasveikino jį ir laikė jį lyderiu, kuris nukreipia šalį teisinga linkme“, – sakė A.Lankovas.
K.J.Uno trumpalaikis bendradarbiavimas su JAV – trys susitikimai su buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu, kurie galiausiai davė nedaug naudos – tik priminė, kad jo natūralesni ir pelningesni ištikimybės ryšiai tebėra su Kinija ir Rusija.
Pchenjanas savo ruožtu aiškiai nurodė, ką kaltina dėl karo Ukrainoje.
„Pagrindinė Ukrainos krizės priežastis visiškai glūdi hegemoniškoje JAV ir Vakarų politikoje – ten veši savęs išaukštinimas ir savivalė kitų šalių atžvilgiu“, – pareiškė Šiaurės Korėjos Užsienio reikalų ministerija.
Ar Šiaurės Korėja įsiveržtų į Pietų Korėją?
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Šiaurės Korėjos retorika Pietų Korėjos atžvilgiu pasikeitė.
Balandį K.J.Uno sesuo Kim Yo Jong perspėjo, kad jei Pietų Korėja kariniu būdu susidurs su Šiaurės Korėja, jos kariuomenės lauks „apgailėtinas likimas ir nedaug trūks iki visiško sunaikinimo ir sugriovimo“.
Pchenjano grasinimai nėra naujiena – vienas JAV pareigūnas kartą teigė, kad būti viešai įžeistam Šiaurės Korėjos yra tarsi „garbės ženklas“.
Prasidėjus invazijai, tokie ekspertai kaip A.Lankovas spėlioja, ar praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams po 1950 m. invazijos, sukėlusios Korėjos karą, Šiaurės Korėja vėl svarstytų galimybę veržtis į Pietus.
Į šį klausimą daugelį metų buvo numojama ranka. Dauguma ekspertų vis dar mano, kad pokyčiai nereikšmingi, tačiau vien tai, jog klausimas vėl iškilo į viešumą, yra svarbu.
„Šiaurės korėjiečiai tikriausiai vėl svajoja apie tai, į ką anksčiau žiūrėjo rimtai, bet pastaraisiais dešimtmečiais beveik pamiršo. Tai – Pietų užkariavimas“, – sakė A.Lankovas.
Kol kas ši idėja neatrodo itin realistiška, tačiau tai, kas bus ateityje – jau kitas klausimas.
„Galbūt, tik galbūt, 2045 ar 2055 m. Amerikos prezidentas nerizikuos San Francisku, kad išgelbėtų Seulą, – sakė A.Lankovas. – Tuo metu Šiaurės Korėja galėtų panaudoti tarpžemynines balistines raketas, galbūt branduoliniais ginklais ginkluotus povandeninius laivus – kad išgąsdintų amerikiečius, juos šantažuotų ir išstumtų iš konflikto“.
Parengta pagal „CNN“.
