Karo analitikai: medines kuokas pakeitė branduolinės galvutės, bet daugumos galvose švilpauja prievartos vėjai

Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas bei pateikia įvykių analizes keliais lygmenimis: politiniu, strateginiu, operaciniu ir taktiniu. Autoriai sutiko savo įžvalgomis pasidalyti ir su Lrytas.lt skaitytojais.

   Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas savo įžvalgomis dalinasi su Lrytas.lt skaitytojais (asociatyvinė iliustr.)<br> Lrytas.lt iliustr.
   Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas savo įžvalgomis dalinasi su Lrytas.lt skaitytojais (asociatyvinė iliustr.)<br> Lrytas.lt iliustr.
 Ukrainos kariškiai važiuoja amerikietiška 155 mm savaeige haubica „M109“. Donecko sritis, 2022 m. birželio 13 d. <br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Ukrainos kariškiai važiuoja amerikietiška 155 mm savaeige haubica „M109“. Donecko sritis, 2022 m. birželio 13 d. <br> Reuters / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas

Jun 14, 2022, 8:31 AM

Jūsų dėmesiui – birželio 13 dienos apžvalga.

Strateginis politinis lygmuo

Naujų tyrimų duomenimis, per pirmąsias 100 invazijos Ukrainoje dienų, Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 98 mlrd. JAV dolerių, o didžiausia importuotoja buvo Europos Sąjunga. Pirmadienį paskelbtoje nepriklausomo Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (angl. CREA) ataskaitoje teigiama, kad per nurodytą laikotarpį Europos Sąjunga importavo 61 proc. Rusijos iškastinio kuro eksporto, kurio vertė siekė apie 60 mlrd. JAV dolerių. Didžiausiais importuotojais (vertė JAV doleriais) buvo Kinija – 13,2 mlrd., Vokietija – 12,7 mlrd., Italija – 8,2 mlrd., Nyderlandai – 8,4 mlrd., Turkija – 7 mlrd., Lenkija – 4,6 mlrd., Prancūzija – 4,5 mlrd. ir Indija – 3,6 mlrd.

Tik primename, kad metinis Maskolijos gynybos biudžetas 2021 metais buvo apie 66 mlrd. JAV dolerių. Nėra ką daugiau ir pasakyt – viskas skambės kaip vartymasis iš gaidžio. Deja.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį, birželio 16 d. lankysis Ukrainoje. Bendras trijų ES vadovų vizitas įvyks prieš G7 ir NATO aukščiausiojo lygio susitikimus. Žiniasklaidos teigimu, tokiu būdu ketinama parodyti trijų didžiausių ES šalių paramą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Na na. Nei vienas iš minėtų trijų ponų nebuvo atvykęs į Kyjivą nuo tada, kai Rusija ir Baltarusija vasario 24 d. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Europą ginančioje šalyje jau spėjo apsilankyti keli pasaulio lyderiai, įskaitant JAV, JK ir Kanados vadovus. Suprantame, E.Macronui nebuvo laiko – jį visą suėdė skambučiai Vovai. O ką kiti du?

Iki 2022 m. birželio 13 d. ryto Ukrainoje dėl Rusijos Federacijos vykdomos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 815 vaikų, 288 vaikai žuvo ir mažiausiai 527 buvo sužeisti, praneša Ukrainos Generalinė prokuratūra. Pažymima, kad šie skaičiai nėra galutiniai, nes vyksta tyrimai laikinai okupuotose ir jau išlaisvintose teritorijose, o brutalūs karo veiksmai tęsiami neatsižvelgiant į civilių žūtis.

ES gali plėstis, o Ukraina turi europietišką kultūrą. Tokį požiūrį išdėstė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josephas Borrellis. Tikimasi, kad birželio 23–24 d. Europos Vadovų Taryba priims sprendimą suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą. Godspeed!

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį lankydamasis Suomijoje pareiškė, kad Turkija, prieštaraudama Suomijos ir Švedijos prašymams tapti NATO narėmis, pagrįstai kelia susirūpinimą dėl saugumo. „Tai teisėtas susirūpinimas. Kalbama apie terorizmą, apie ginklų eksportą“, – sakė J. Stoltenbergas bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto, viešėdamas pas jį jo vasaros rezidencijoje Naantalyje, Suomijoje.

Terorizmas, ginklų eksportas, suprantama. Tai turi kurdai, kaip ir šimtai kitų tautų, apsisprendimo laisvę ar ne?

Pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų per ateinančius metus pasaulio branduolinis arsenalas turėtų padidėti – o rizika, kad toks ginklas bus panaudotas, yra didžiausia per pastaruosius dešimtmečius, pirmadienį pareiškė vienas iš svarbiausių konfliktų ir ginkluotės tyrimų centrų SIPRI. Rusijos įsiveržimas (leidžiame sau pataisyti – vasario 24 d. pradėta plataus masto invazija) į Ukrainą ir Vakarų parama Kyjivui padidino įtampą tarp devynių pasaulio branduolinių valstybių, teigiama Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto analitinio centro naujame tyrime.

Gaila, kad žmonija sąmoningumo lygmenyje taip niekur ir nepažengė: medines kuokas pakeitė branduolinės galvutės, o daugumos galvose švilpauja prievartos vėjai.

Operacinis lygmuo

Severodoneckas išlieka pagrindiniu rusų taikiniu ruošiantis tolimesniam Slovjansko šturmui. Ukrainos kariuomenės vado teigimu, okupantai šio miesto užėmimui sutelkė 7 bataliono taktines grupes. Be to, Rusijos okupacinės pajėgos atnaujino Charkivo gyvenamųjų rajonų apšaudymą, artilerijos ir minosvaidžių ugnimi sukaustė gynėjų dalinius Černihivo ir Sumų srityse. Visa fronto linija yra 2450 km, aktyvūs veiksmai vyksta 1105 km ruože.

Taktinis lygmuo

Rusai vėl pradėjo spaudimą artilerijos ugnimi Charkivo apylinkėse.

Per praėjusią parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 150 okupantų.

Okupantas, remiamas artilerijos, iš dalies sėkmingai šturmavo Severodonecko miestą ir išstūmė gynėjus iš miesto centro, tačiau nuožmios kovos tęsiasi.

Priešas artilerijos ugnimi apšaudė ukrainiečių pozicijas Lysičiansko, Severodonecko ir Toškivkos rajonuose.

Sunki naktis (iš sekmadienio į pirmadienį, red. past) Krivij Riho rajone. Sekmadienį vėlai vakare Zelenodolskas vėl buvo apšaudytas salvinėmis ugnies sistemomis „Uragan“. Okupantų ugnis buvo nukreipta į gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalus. Per apšaudymą žuvo viena moteris. Yra sužeistųjų, tarp jų trys moterys ir du vyrai.

Mykolaive rašistai sunaikino grūdų sandėlį, o ryte suintensyvėjo visų rūšių sunkiųjų ginklų ugnis.

A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.