Atskirti sumedžioto žvėries kailį nuo mėsos, skaldyti jo kaulus, išmušti medienoje skylę, kasti šakniavaisius, galop kaip ginklas – tam praversdavo įvairūs kirtikliai.
Rankinį akmeninį kirtiklį prieš 1,5 milijono metų Homo sapiens protėviai sukūrė Afrikoje. Būtent šis žemynas laikomas žmonijos lopšiu.
1964 m. Tanzanijos šiaurinėje dalyje, Olduvajo tarpeklyje, rasta dabartinio žmogaus tiesioginio protėvio Homo habilis (sumaniojo žmogaus) griaučių liekanų ir akmeninių įrankių, pagamintų daugiau nei prieš 1,5 mln. metų.
Tiesa, primityviausius įrankius žmogaus protėviai iš masyvių akmens nuoskalų pradėjo gamintis gerokai anksčiau – gal dar prieš milijoną metų.
Bet rankinis kirtiklis buvo visiškai naujas įrankis: jo gamintojai – pirmykščiai amatininkai patys susigalvodavo, kokios formos įrankis jiems reikalingas, ir tikslingai apdirbdami akmeniui suteikdavo reikiamą pavidalą.
Paprastai kirtikliai būdavo lietaus lašo ar migdolo formos, dažniausiai 15 cm, kartais net 30 cm ir ilgesni. Jie buvo gaminami iš lengvai skylančių akmenų: titnago, kvarcito, obsidiano, andezito.
Įgudusi ranka apvaliu akmeniu atskeldavo reikiamos formos skeltę, vėliau jos viršutinę dalį tol gludindavo kitu akmeniu, archeologų žodžiais tariant, retušuodavo, kol išgaudavo aštrius kraštus.
Tokį pusapvalės formos įrankį buvo patogu laikyti rankoje, su jo aštriosiomis pusėmis ir smaigaliu buvo dirbama.
Medžiotojai ir gamtos gėrybių rankiotojai šiuo pirmuoju žmonijos istorijoje universaliu įrankiu, kurio forma per amžius beveik nesikeitė, naudojosi ne mažiau kaip 1,3 mln. metų.
Tokių patogių ir patvarių, kad ir nedailių, kumščio dydžio titnaginių kirstukų ir kirtiklių – kirvio prototipų – rasta netoli Paryžiaus, Levalua Perė apylinkėse, kur būta paleolito gyvenvietės. Būtent todėl ši akmens apdorojimo technika, būdinga ankstyvojo ir vidurinio paleolito kultūroms, ir pavadinta Levalua technika.
Lietuvoje archeologai tokių kirtiklių neranda. Ir tuo nereikia stebėtis – šio įrankio klestėjimo laikais dabartinę Lietuvos teritoriją daugiausia dengė ledynai ir žmogaus pėda jos žemės dar nebuvo palietusi. Žmonės Lietuvoje apsigyveno X tūkstantmetyje prieš mūsų erą.
