Pirmą kartą bus kasinėjamas kapas, siejamas su legendiniu karaliumi

Mitinis Kameloto valdovas karalius Artūras galbūt geriausiai žinomas dėl to, kad iš akmens ištraukė stebuklingąjį kalaviją Ekskaliburą – tačiau viename Anglijos kaime yra ir dar viena jo vardu pavadintas uolinis objektas.

 Paminklą sudaro didelė akmens plokštė, kurią prilaiko keletas vertikalių akmenų.
 Paminklą sudaro didelė akmens plokštė, kurią prilaiko keletas vertikalių akmenų.
Paminklą sudaro didelė akmens plokštė, kurią prilaiko keletas vertikalių akmenų. Lankytojai gali užsisakyti ekskursijas ir apžiūrėti paminklą, o taip pat ir daugiau sužinoti apie kasinėjimus.
Paminklą sudaro didelė akmens plokštė, kurią prilaiko keletas vertikalių akmenų. Lankytojai gali užsisakyti ekskursijas ir apžiūrėti paminklą, o taip pat ir daugiau sužinoti apie kasinėjimus.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 13, 2022, 12:21 PM

Archeologai pirmą kartą kasinės 5000 metų senumo neolitinę kamerinę kapavietę, kuri legendinio viduramžių karaliaus garbei pavadinta Artūro akmeniu.

Artūro akmuo yra Herefordšyre, Anglijos Vakarų Midlandso grafystėje, netoli Velso sienos.

Paminklą sudaro didelė akmens plokštė, kurią prilaiko keletas vertikalių akmenų. Lankytojai gali užsisakyti ekskursijas ir apžiūrėti paminklą, o taip pat ir daugiau sužinoti apie kasinėjimus.

Šis objektas yra svarbi Britanijos istorijos dalis – tačiau apie jį žinoma nedaug. Tikimasi, kad kasinėjimai šioje vietoje atskleis daugiau informacijos apie senovinius salos gyventojus, sako Mančesterio universiteto archeologijos profesorius Julianas Thomasas, kuris vadovauja projektui.

Tikėtina, kad kapavietė buvo naudojama kaip mirusiųjų kūnų laikymo vieta, kurie būdavo paliekami kameroje ir vėliau, kol mėsa suirdavo ir likdavo tik švarūs kaulai, kurie būdavo pergabenami kitur, sako mokslininkas.

Pačioje kameroje nėra rasta jokių radinių, ji tikriausiai buvo sujudinta ar ištuštinta ankstyvaisiais moderniaisiais laikais, mano J.Thomasas.

Anksčiau kasinėdama aplinkinę teritoriją, komanda aptiko ilgą buvusią vertikalių stulpų alėją, kuri vedė į pietus nuo paminklo, į Aukso slėnį – slėnį žemiau kalvų, kuriose stūkso kapavietė. Šio kelio pradžia buvo rasta pernai.

Be to, senovinis akmenų pylimas nenutrūkstamai tęsiasi išilgai pietinės statinio pusės. Kernas – žmonių sukurta akmenų krūva – supa kamerą, kurioje buvo laikomi mirusieji, aiškina mokslininkas.

Legenda apie Artūro akmenį

Per daugelį metų atsirado daugybė istorijų, siejančių legendinį Didžiosios Britanijos karalių su šia kapaviete.

Viename iš garsiausių pasakojimų sakoma, kad karalius Artūras kovojo su milžinu ir jį nukovė, o šis krito atbulas ant kapo akmens ir perlaužė jį į dvi dalis, pasakoja J.Thomasas. Pasak kitos legendos, įdubimai ant antkapio akmens yra ten, kur buvo Artūro keliai šiam klūpint ir meldžiantis.

Kad ir kokie įdomūs būtų šie mitai, istoriškai nėra užfiksuota jokių istorinių sąsajų tarp karaliaus Artūro ir šio statinio. Be to, istorikai negali patvirtinti, kad karalius Artūras išvis buvo realus žmogus.

Istorinė reikšmė

Pasak J.Thomaso, kapavietė buvo pastatyta kritiniu Britanijos istorijos laikotarpiu, kai buvo domestikuoti augalai ir gyvūnai, išrasta keramika ir apdirbti akmeniniai įrankiai. Įdomu tai, kad daug dažniau buvo statomi dideli paminklai, taip pat buvo pastatyti tokie objektai kaip Stounhendžas.

Šiuo laikotarpiu į Britaniją taip pat keliavo žmonės iš žemyninės Europos – todėl tokių paminklų, kaip Artūro akmuo, statyba galėjo būti naujų socialinių grupių ir tradicijų kūrimo dalis, teigia archeologas.

„Tokio didžiulio statinio statyba neabejotinai buvo svarbi, nes ji sutelkė žmones bendram darbui, sustiprino socialinį solidarumą ir galbūt sukūrė prestižą asmeniui ar asmenims, vadovavusiems darbams“, – sako jis.

Nors tikėtina, kad kapavietę naudojo tik kelios kartos, tai vis tiek turėjo būti įspūdinga vieta ir istoriškai reikšminga vėlesnėms kartoms, mano J.Thomasas.

Parengta pagal CNN.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.