„Pastaruoju metu Lietuvoje vienas po kito nuskamba Rusijos neva organizuojami duomenų nutekinimo skandalai, verčiantys gyventojus susirūpinti savo saugumu. Nors ir matome didelį nutekintų paskyrų skaičiaus prieaugį, itin sunerimti nėra priežasčių. Prieaugis skaičiuojamas kartais, nes praėjusį ketvirtį nutekintų duomenų šalyje buvo vos keli tūkstančiai, o ir šio ketvirčio skaičiai sąlyginai nėra dideli – vieni mažiausių per pastaruosius kelis metus. Be to, situacija neturi būti tiesiogiai siejama su Rusija, kurios koordinuojamų kibernetinių nusikaltėlių bandymai provokuoti Lietuvą dažniausiai nesibaigia duomenų vagystėmis“, – sako „Surfshark“ saugumo vadovas Aleksandr Valentij.
Lietuva „lyderiauja“ Baltijos šalyse
Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje nutekinta daugiausiai paskyrų iš visų Baltijos šalių. Lietuvos gyventojai per pastaruosius tris mėnesius neteko beveik 61 tūkst. paskyrų duomenų – 612 proc. daugiau nei per pirmąjį metų ketvirtį. Lyginant tuos pačius laikotarpius, Latvijoje programišių aukų skaičius išaugo 52 proc. (17,7 tūkst.), Estijoje – 34 proc. (9,5 tūkst.).
„Matome bendrą tendenciją, jog mūsų regione sėkmingai įgyvendintų kibernetinių atakų pastaruoju metu vis daugėja. Bet žvelgiant į pastaruosius kelerius metus, bent jau Lietuvoje nutekintų paskyrų skaičius – vienas mažiausių. Pavyzdžiui, praėjusių metų antrąjį ketvirtį buvo nutekinta beveik 250 tūkst. paskyrų, o pandemijos pradžioje šis skaičius net viršijo 700 tūkstančių per ketvirtį“, – sako A. Valentij.
Ekspertas prideda, kad išaugusių skaičių taip pat nederėtų tiesiogiai sieti su Rusija, nes kibernetinių atakų kilmę yra itin sunku išsiaiškinti, o ir Rusijos galimai koordinuojamos organizacijos „Killnet“ atakų metu vartotojų duomenys dažniausiai nenutekinami.
„Dažniausiai „Killnet“ organizuojamos atakos yra DDoS tipo – tai nėra itin kompleksiški, ar aukšto lygio išpuoliai. Jų metu dirbtinai sukurtas netikrų vartotojų srautas nukreipiamas į pasirinktą puslapį, kuris dėl išaugusių perkrovų gali trumpam nulūžti. Visgi, egzistuoja tikimybė, jog tokios atakos gali būti naudojamos dėmesiui nukreipti, kol ruošiama dirva duomenų nutekinimui. Tokiu atveju ateityje matytume daugiau žalos turinčių incidentų“, – sako A. Valentij.
Pasaulyje prasčiausia situacija Rusijoje
Nepaisant šį ketvirtį 33 proc. sumažėjusio nutekintų paskyrų skaičiaus Rusijoje, čia antrąjį ketvirtį iš eilės situacija prasčiausia pasaulyje. Per šį laikotarpį šalyje nutekinta beveik 29 mln. paskyrų – statistiškai, bent vienos paskyros neteko kas penktas gyventojas.
„Jau ne pirmą mėnesį stebime prastėjančią situaciją Rusijoje. Kibernetinių atakų ir nutekintų paskyrų skaičius pradėjo augti po karo Ukrainoje pradžios – lyginant jau vien šių metų vasario ir kovo mėnesius nutekintų paskyrų skaičius šalyje išaugo 136 procentais. Didelę įtaką tam galėjo padaryti visame pasaulyje vykstančios hibridinio karo iniciatyvos, nukreiptos prieš Rusijos kibernetinę erdvę“, – sako A. Valentij.
Nutekintų duomenų skaičius šį ketvirtį išaugo ir karo niokojamoje Ukrainoje – čia jis padidėjo 183 proc. lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu. Per pastaruosius tris mėnesius čia nutekinta 688 tūkst. paskyrų – tai dešimtas didžiausias rezultatas pasaulyje.
Dar ryškesni pokyčiai stebimi Tolimuosiuose Rytuose – pavyzdžiui, Japonijoje, Pietų Korėjoje ar Kinijoje nutekintų paskyrų prieaugis skaičiuojamas tūkstančiais procentų. Bet kaip ir Lietuvos atveju tam įtakos turėjo neįprastai mažas nutekintų paskyrų skaičius praėjusį ketvirtį.
Daugiausia paskyrų per pastaruosius tris mėnesius praradusių šalių lentelėje po pirmoje vietoje esančios Rusijos rikiuojasi Indija (4,4 mln. paskyrų), Kinija (3,4 mln.), Brazilija (3,2 mln.), JAV (2,3 mln.) ir Pietų Korėja (1,8 mln.).
