Tokios interneto platformos kaip „Facebook“ gali sekti ir saugoti daugelio žmonių veiklą internete, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra prisijungę prie šio socialinio tinklo. Tai rodo tyrimas, kurį atliko Vokietijos ekonominių tyrimų instituto („DIW Berlin“) Verslo ir rinkų departamento mokslininkai kartu su Ciuricho, Lozanos ir Jeilio universitetų mokslininkais.
Atlikdami tyrimą ekonomistai naudojo beveik 5000 vartotojų duomenis, kad apskaičiuotų, kokius duomenis teoriškai galėtų saugoti platformos operatorius „Facebook“. Tyrimo rezultatas – naudojantis platformos techninėmis galimybėmis, buvo galima atsekti iki 52 proc. tirtų asmenų aplankytų puslapių – o tai atitinka apie 40 proc. internete praleisto laiko.
„Kadangi įmonės beveik neteikia informacijos apie tai, kokius algoritmus naudoja, niekas negali tiksliai pasakyti, kokie duomenys iš tikrųjų saugomi ir naudojami, – teigia „DIW Berlin“ Įmonių ir rinkų departamento mokslinis bendradarbis Hannesas Ullrichas. – Tačiau mūsų tyrimai rodo, kad techninį pagrindą, leidžiantį stebėti didelę dalį veiklos internete, galima gauti iš interneto platformų“.
Surinkta interneto istorija gali būti naudojama sudaryti individualius vartotojų profilius. Įmonėms kurti tokius profilius naudinga, nes jos produktų ir paslaugų teikėjams gali parduoti tikslinę reklamą.
Į tokią praktiką jau buvo atkreiptas dėmesys kituose tyrimuose, tačiau šiame tyrime pirmą kartą kiekybiškai įvertinta, kokia didelė yra stebimos faktinės veiklos internete dalis – ir kokiais būdais galima panaudoti surinktus duomenis.
Poveikį patiria ir platformomis nesinaudojantys žmonės
Tyrimo autoriai teigia, kad gali būti fiksuojama ne tik platformų vartotojų veikla internete, bet ir asmenų, kurie patys nesinaudoja platformų paslaugomis.
Siekdamos sukurti vartotojų profilius, platformos naudoja vadinamuosius sekiklius, kurie automatiškai įkeliami – pavyzdžiui, per „Patinka“, „Dalintis“ arba „Prisijungti“ mygtukus – neatsižvelgiant į tai, ar užfiksuotas asmuo pats yra prisijungęs prie platformos, ir ar šis mygtukas buvo paspaustas. Tokiu būdu „Facebook“ galėtų susieti vartotojų aplankytus puslapius su „Facebook“ saugomais vartotojų duomenimis ir daryti išvadas apie kitus šių puslapių lankytojus.
Tyrimas rodo, kad šiuo metodu galima iki 65 proc. tikslumu teisingai įvertinti tokias demografines charakteristikas, kaip amžių, lytį ar platformų nenaudojančių asmenų išsilavinimo lygį.
„Taip pat galima stebėti žmonių, kurie patys nėra užsiregistravę platformose, veiklą internete, – sako tyrimo autorius H.Ullrichas. – Palyginus šiuos duomenis su prisijungusių žmonių duomenimis, galima sukurti jų vartotojų profilius, kuriuos platformos ar trečiosios šalys gali naudoti tikslinei reklamai“.
Parengta pagal „DIW Berlin“ informaciją.
