Karo analitikai: Rusija virs nuskurdusia degaline išdaužytais langais ir keiksmažodžiais aprašinėtomis sienomis

Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas bei pateikia įvykių analizes keliais lygmenimis: politiniu, strateginiu, operaciniu ir taktiniu. Autoriai sutiko savo įžvalgomis pasidalyti ir su Lrytas.lt skaitytojais.

   Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas savo įžvalgomis dalinasi su Lrytas.lt skaitytojais (asociatyvinė iliustr.)<br> Lrytas.lt iliustr.
   Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas savo įžvalgomis dalinasi su Lrytas.lt skaitytojais (asociatyvinė iliustr.)<br> Lrytas.lt iliustr.
 Po Rusijos karinio smūgio Bachmuto mieste degantis gyvenamasis namas, 2022 m. liepos 28 d. <br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Po Rusijos karinio smūgio Bachmuto mieste degantis gyvenamasis namas, 2022 m. liepos 28 d. <br> Reuters / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas

Jul 29, 2022, 8:18 AM

Jūsų dėmesiui – liepos 28 dienos apžvalga.

Politinis strateginis lygmuo

Ukraina trijuose uostuose formuoja „žaliuosius koridorius“, kuriais būtų galima eksportuoti grūdus. Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivų lydimi laivų „karavanai“ iš Odesos, Čornomorsko ir Pivdenyj uostų plauks Juodąja jūra paskirties kryptimis.

Visiems be galo įdomu, kaip gi elgsis susitarimą dėl grūdų eksporto pasirašiusi ir vos ne tą pačią dieną Odesą apšaudžiusi Maskva. Raketos neva buvo paleistos į karinį laivą, bet juk grūdų krovinius lydės taip pat ne pramoginiai laivai.

Dėl saugaus Ukrainos ir Rusijos grūdų eksporto Turkijos, Ukrainos ir Rusijos kariškiai įkūrė Turkijos gynybos ministerijos vadovaujamą bendrą grūdų koordinavimo centrą Stambule. Kaip teigia Turkija, maždaug trečdalis pasaulyje tiekiamų kviečių yra iš Ukrainos ir Rusijos.

Apie 20 mln. tonų eksportui skirtų grūdų šiuo metu yra įstrigę Ukrainoje. Volodymyro Zelenskio teigimu, po šių metų derliaus nuėmimo grūdų kiekis gali išaugti iki 75 mln. tonų.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka perspėjo, kad susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų eksporto gali žlugti, jei nebus pašalintos kliūtys Rusijos žemės ūkio produktų eksportui. Mūsų manymu, šį sankcijų svertą Rusiją dabar ir tampys pirmyn – atgal: nuimkit sankcijas ir mes leisim gabent grūdus, nenuimsit – šekit raketų į uostus. Tokia, vienok, barbarų diplomatijos kalba.

Rusijai dar labiau sumažinus dujų tiekimą Vokietijai ir kitoms Vidurio Europos šalims – po to, kai Rusija pagrasino tai padaryti anksčiau – dujų kainos vėl šoktelėjo beveik 2 proc. ir priartėjo prie rekordinių aukštumų. Tuo tarpu Lenkija pareiškė, kad iki metų pabaigos taps visiškai nepriklausoma nuo rusiškų dujų. Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pasidžiaugė, jog „jau dabar Rusija nebegali mūsų šantažuoti taip, kaip šantažuoja, pavyzdžiui, Vokietiją“.

Dujų tiekimo sutrikimai neturės tiesioginio poveikio mažiau nei 5 proc. dujų iš Rusijos importuojančiai Jungtinei Karalystei, tačiau jau turi netiesioginį poveikį dėl kylančių dujų kainų pasaulinėse rinkose. Europos didmeninė dujų kaina dabar 204,85 euro už megavatvalandę – trečia didžiausia kaina per visą istoriją. Visų laikų rekordas buvo pasiektas kovo 8 d., kai kaina buvo 210,50 euro už megavatvalandę.

Palyginimui: praėjusiais metais šiuo metu dujų kaina Europoje buvo šiek tiek didesnė nei 37 eurai už megavatvalandę. Kaina pakilo daugiau nei penkis kartus. Britai įspėjami, jog vidutinė sąskaita už dujas gali siekti 3 850 svarų 94,6 tūkst. eurų, lrytas.lt past.) sterlingų per metus.

G7 bendromis pastangomis pavyko šiek tiek „prismaugti“ Rusiją naftos pardavimų srityje. Siekiama priversti Rusiją laikytis viršutinės kainos ribos, dirbtinai nekeliant naftos žaliavos kainų ir neišbalansuojant rinkų. Taip siekiama apriboti Maskvos pajamas iš naftos. Tuo pačiu baiminamasi, kad Rusija keršydama gali sumažinti naftos tiekimą pasaulinei rinkai, dėl ko naftos kaina gali vėl išaugti.

Šiame sektoriuje Vakarams ne savo noru talkina Indija ir Kinija, kurios nori sumažinti savo naftos importo išlaidas.

„Naftos karas“ yra labai sudėtingas procesas, nes Vakarai Rusijos negali išeliminuoti iš naftą tiekiančių šalių gretų, nes pasaulyje tiesiog pritrūks naftos žaliavos ir smogs naftos bei kitų kainų krizė. Todėl verčiamasi per galvą ieškant alternatyvų. Būtent todėl JAV žalios naftos eksportas pasiekė rekordinį lygį: bendras žalios naftos ir naftos produktų eksportas per savaitę padidėjo 16 proc. – iki 10,87 mln. barelių per dieną.

Ypatingai daug dėmesio pasaulio ekonomikos įvykiams mes skiriame dėl to, kad ji yra svarbiausias karo Ukrainoje ir Rusijos karo prieš Vakarus svertas. Jei G7, ES EK ir kitos Vakarų institucijos būtų laiku paprašę sukaupti pakankamas dujų ir naftos atsargas, jei būtų pasirūpinę alternatyviais gavybos, tiekimo kanalais bei šaltiniais, Rusija šį karą būtų jau pralaimėjusi ir alkana belstųsi į Europos duris, o gal, karo ir iš viso net nebūtų pradėjusi. Deja, Kremliaus skaičiavimai, kas nutiks, prisukus ar užsukus dujas, dirbtinai sukėlus naftos kainas, užgrobus uostus ir sukėlus maisto krizę jau davė akivaizdžius rezultatus.

Visgi esame linkę manyti, kad Maskva šiame ekonominiame ir raketų kare apsiskaičiavo. Buvo tikėtasi staigios pergalės Ukrainoje ir neilgo žaidimo su Vakarais dėl sankcijų, kurių iki karo iš esmės nebuvo. Tačiau Kremliaus strategai neįvertino, kas nutiks su Rusijos ekonomika, jei karas Ukrainoje užsitęs dar du metus, o per tą laiką Vakarai sustyguos naujus dujų bei naftos tiekimo kanalus. Rusija, iš resursų gyvenanti šalis, virs nenaudojama, nuskurdusia degaline išdaužytais langais ir slaviškais keiksmažodžiais aprašinėtomis sienomis.

Mes matome, kad Rusijos karas yra nelogiškas, kaip ir siekis juo parklupdyti Vakarus. Nes Vakarams nors kiek parklupus, prasidės globali recesija, kuri pirmiausiai smogs Kinijai. Kinijos komunistai dreba išgirdę žodį „sankcijos“, nes suvokia, kad šalis priklausoma nuo milijardo pagrindinių vartotojų, esančių Vakaruose. Pasaulio ekonomika globali, todėl nutraukus ar sugadinus kurią nors grandinę, kentės visi. Vladimiras Putinas ir jo glušių komanda dar nesuvokia, kad kariaudami su Vakarais iš esmės kariauja su Kinija ir kitais sąjungininkais bei tokiu būdu šaudosi patys sau į kojas.

Kremlius didžiuodamasis skelbia, kad Sankt Peterburgas bus 2023 m. Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkas.

Mums tai tinka. Mums labai patinka Kremliaus meilė Turkmėnistanui, Uzbekistanui ir Bulbašenkai. Draugaukit maskoliai su turkmenbašy vladykom, gurbangulyberdymuchamedovais ir fotografuokitės prie auksinių fontanų. Už geležinės uždangos arba sienos.

Kimas pareiškė, kad jis, t.y. Šėkorėja, yra visiškai pasirengusi ginkluotam konfliktui su JAV.

Na mat kaip čia jam gaunasi.

Operacinis lygmuo

Kaip mes ir minėjome, kontrpuolimas Ukrainos pietuose nebus paprastas. Pranešama, kad Kyjivo pradėtas pietinis kontrpuolimas susiduria su dideliu pasipriešinimu.

Nors Antonovskio tiltas sugadintas ir sutriko logistika į Chersoną, rusai tęs šio pietinio forposto gynybą ir laikysis „liuboj cenoj“. Bet kurio didesnio miesto praradimas reikštų asmeninį V.Putino, o tuo pačiu Valerijaus Gerasimovo ir Sergejaus Šoigu pralaimėjimą.

Todėl labai abejojame, kad bus įgyvendintas Kyjivo planas išvaduoti Chersoną iki rugsėjo.

Vakarų ekspertai spėlioja, kokios karo baigties Ukrainoje siekia V.Putinas. Atsakymo nerandama. Manoma, kad Putinas plano neturi ir elgiasi pagal aplinkybes.

Mes manome kiek kitaip. Putinas turi konkretų planą, tiksliau planus su A, B ir C variantais.

Generalinis V.Putino planas, kaip jau skelbėme – Europa be NATO ir JAV bazių, grįžimas į 1997-ųjų geopolitinę sanklodą. Artimiausias tikslas – užgrobti Ukrainą, pakeičiant valdžią Kyjive. Planas minimum – įsitvirtinti užgrobtose teritorijose, sulaukti žiemos, kai nuo karo pavargusią Europą ir JAV užgrius energetinės ir kitos vidaus problemos, ir nebebus tiek jėgų bei galimybių padėti Ukrainai. Nutraukus aktyvius karo veiksmus ir pasiekus sąlygines paliaubas, kokios buvo okupavus Donbasą, bus vertinama nauja situacija ir daromi nauji skaičiavimai.

Tuomet bus planuojami tolesni karo veiksmai, ekonominės diversijos ir kitas Vakarų šantažas.

Orda pati nesustos.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad prireikus ukrainiečių kariuomenė galės smogti objektams Rusijos teritorijoje, iš kurių apšaudoma Ukrainos teritorija.

Taktinis lygmuo

Ketvirtadinio ryte Rusijos teroristai raketomis smogė Kyjivo priemiesčiui – Vyšgorodo rajonui.

Naktį apšaudyti Mykolajivas ir Charkivas. Charkive nugriaudėjo du sprogimai – vienas netoli centro, kitas gretimame rajone. Į miestą paleistos raketos „S-300“.

Apšaudyta ir Černihivo sritis. Užfiksuota apie dešimt raketų smūgių. Nuostoliai tikslinami.

Iš Ziabraukos aerodromo, esančio Gomelio srityje, Baltarusijoje į Ukrainos teritoriją paleistos 25 raketos.

Driskiai mėgino veržtis Bruskinskoje-Belogorkos kryptimi Chersono srityje. Gavo į dantis ir pabėgo.

Okupantams eilinį sykį nepavyko Slovjansko puolimas.

Mėginta susigrąžinti prarastas pozicijas Kryvij Riho srityje.

Avdijivkos, Novopavlovsko ir Zaporižės kryptimis praėjusią naktį buvo ramu. Rusai persigrupuoja, telkia naujus vienetus.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino rusų amunicijos sandėlius Černobajivkoje ir Bilohirkoje.

A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.