Gynybos departamento ir JAV žvalgybos pareigūnai mano, kad dėl didelių Rusijos patirtų nuostolių Ukrainoje pradės smarkiai lėtėti Kremliaus ginklų tiekimas į Afriką, o tai gali sudaryti palankesnes sąlygas Rusijos konkurentams, pavyzdžiui, Kinijai ir Jungtinėms Valstijoms. Kare su Ukraina Rusija praranda aukštos klasės įrangą – šimtus tankų ir sraigtasparnių, kuriuos sugadino amerikiečių ir europiečių pateiktos raketos.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto skaičiavimais, Rusijai tenka beveik pusės savo ginklų eksporto į Afriką – daugiausia ginklų ji tiekia Alžyrui, Egiptui, Sudanui ir Angolai.
„Numatome, kad jei ir toliau tokiais tempais jie Ukrainoje praras įrangą, iškils realių įrangos tiekimo kitoms šalims problemų“, – sakė aukštas JAV žvalgybos pareigūnas, kuris remdamasis Pentagono nustatytomis pagrindinėmis taisyklėmis, savo tapatybės neatskleidė.
Žvalgybos pareigūnų teigimu, visoje Afrikoje dar yra Rusijos karinių instruktorių, kurie padeda parduoti sraigtasparnius ir kitą įrangą. Net ir karui Ukrainoje sukrėtus Rusijos gynybos pramonę ir smarkiai sumažinus Kremliaus Afrikoje dislokuojamų karinių pajėgų kiekį, Rusija ir toliau daugiausia dėmesio skiria bandydama išnaudoti Afrikos žemyno gamtinius išteklius – naftą ir gamtines dujas Libijoje ir auksą Sudane (čia, Raudonojoje jūroje, norėta įrengti Rusijos karinio jūrų laivyno bazę).
Aukščiausi Pentagono pareigūnai taip pat mano, kad karas Ukrainoje turės didelį poveikį Rusijos gynybos pramonės bazei. Įtaką daro JAV ir Vakarų sankcijos – dėl jų Kremliaus galimybės papildyti sudėtingų detalių (pavyzdžiui taikikliuose naudojamų orientavimo sistemų ir mikroschemų) atsargas mažėja.
Iš viso Rusija užima maždaug penktadalį pasaulinio ginklų prekybos rinkos dalies. Ji jau seniai tiekia sraigtasparnius „Mi-17“ ir „Mi-35“ Afrikos klientams, o šie juos naudoja kovų su sukilėliais operacijose. Ekspertai teigė, kad Afrikos šalių pareigūnai vis labiau nerimauja, kaip gauti atsarginių sovietinių sistemų dalių – kadangi dauguma jų dabar naudojamos Ukrainoje.
„Mes matome, kad jiems [Rusijai] kyla didelių problemų parduodant ginklus, nes dėl savo sprendimo tęsti karą Ukrainoje jie patiria ekonominius iššūkius, – gegužę sakė Pentagono pareigūnė Kathleen Hicks. – Ginklų pardavimas – vienas pagrindinių jų pranašumų visame žemyne... Šį pranašumą ateityje išnudoti bus sudėtinga“.
Ginklų eksportas – ne tik užsienio politikos priemonė. Šis eksportas taip pat padeda plėtoti vidinę Rusijos ginklų pramonę. Tam, kad išlaikytų stabilią gamybą ir padengtų mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros išlaidas naujoms sistemoms kurti, Rusija yra priklausoma nuo gynybos eksporto. „Rand Corp“ vyresnysis tarptautinis ir gynybos tyrėjas Johnas Parachinis teigė, kad kurdama naikintuvą „Su-75 Checkmate“ – galimai pigesnę alternatyvą JAV gaminamam naikintuvui „F-35“ – Rusija ieškojo pagrindinio kliento, pavyzdžiui, Jungtinių Arabų Emyratų arba Alžyro, kad prieš pradėdama gamybą sumažintų sąnaudas. Šie pardavimai turi įtakos tam, kiek didelės vertės prekių Rusija gali pasigaminti sau.
„Jie negali sau leisti gaminti mažesnių partijų už tokią kainą, kokią tenka mokėti už darbą ir medžiagas, – sakė J.Parachinis. – Taigi, eksporto pardavimų jiems tikrai reikia – taip jie gali sumažinti savo kariuomenės ginkluotės įsigijimo kaštus“.
Nors pareigūnai nepateikė konkrečių duomenų apie tuos Rusijos pardavimus, kurie galėtų būti sumažinti, Pentagono sekretoriaus pavaduotoja K.Hicks gegužę sakė, kad dėl Vakarų ekonominių sankcijų ir eksporto kontrolės Rusijai bus sunku gaminti pažangius naikintuvus, jūrų platformas ir kosminius įrenginius. Rusijai taip pat buvo trukdoma tęsti penktos kartos naikintuvų „Suchoj Su-57“ programą.
Nepaisant šių trukdžių, per pastaruosius du dešimtmečius Rusija tapo antra pagal dydį ginklų eksportuotoja pasaulyje. Kremlius skyrė daug lėšų valstybinėms ginklavimo ir įsigijimo programoms, taip pat aukštesnių technologijų sistemų kūrimui – šiam reikalui antrojo šio amžiaus dešimtmečio viduryje pradėta kariuomenės modernizacija, kurios metu buvo sukurti geresni lėktuvai ir mobilioji artilerija, taip pat naujos branduolinių ginklų sistemos.
Nepaisant nesėkmių Ukrainoje, Rusija šios pozicijos lengvai neatsisakys.
„Šiuo metu vis daugiau išteklių skiriama karui Ukrainoje“, – sakė analitinio centro CNA patarėjas ir šios organizacijos Rusijos studijų programos narys Samuelis Bendettas.
Tačiau Rusija turi rasti būdą, kaip viską subalansuoti. Anot ekspertų, jai svarbu tiek papildyti savo pajėgas kovojant Ukrainoje, tiek išlikti gyvybinga eksportuotoja.
„Akivaizdu, kad ginklų eksporto stabdyti jie nenorės – tai ne tik svarbus pajamų šaltinis, bet ir reikšminga Rusijos užsienio politikos dalis“, – sakė S.Bendettas.
Parengta pagal „Foreign Policy“.
