Vakarų Norvegijoje gyvenanti Mari Ingelin Heskestad Bergeno dienraščiui „Bergensavisen“ papasakojo, kad auksinį žiedą ji rado tarp kelių pigių papuošalų ir niekučių, kurie kartu buvo parduoti internetiniame aukcione.
Ji sakė, kad nusipirko visą papuošalų rinkinį, supakuotą į seną kartoninę bananų dėžutę, nes ją sudomino vienas iš kitų dirbinių. Tačiau kai paštu gavo visą rinkinį, žiedas iš karto išsiskyrė iš kitų papuošalų.
„Jis buvo ryškus ir auksinis. Atrodė ypatingai, buvo grubiai pagamintas“, – laikraščiui pasakojo M.I.Heskestad. – Sureagavau į tai, kad jis buvo toks sunkus. Jis blizgėjo ir išsiskyrė iš kitų papuošalų“.
Parodžiusi jį savo šeimai, moteris nuvažiavo į savo regiono valdžios būstinę Bergeno mieste Vestlando apygardoje ir parodė jį archeologams. Ištyrusi žiedą, komanda pagal jo išskirtinį stilių patvirtino, kad tai – Skandinavijos vėlyvojo geležies amžiaus (maždaug po 550 m.) ir galbūt vikingų amžiaus (maždaug po 700 m.) auksinis žiedas.
Dabar Bergeno universiteto muziejaus specialistai žiedą konservuoja, ir po kelių mėnesių jis bus eksponuojamas šiame muziejuje.
Vikingų stilius
Vestlando apskrities kultūros paveldo departamento vyresnioji patarėja archeologė Sigrun Wølstad prisiminė, kaip M.I.Heskestad vasarį atnešė žiedą į Bergeno biurą. „Tai didelis žiedas, kurį nešiojo vyras, – sakė mokslininkė. – Vienas iš muziejaus darbuotojų jį užsidėjo ant nykščio“.
Panašių žiedų buvo rasta ir anksčiau – ir auksinių, ir sidabrinių, su susuktomis plačiomis ir siauromis metalo gijomis, pridūrė ji.
Tokie žiedai dažnai randami vikingų kapuose. Gali būti, kad šis žiedas kadaise buvo paimtas iš tokio kapo – bet susimaišė su kitais daiktais, galbūt po to, kai jį radęs žmogus mirė, svarstė paveldosaugos specialistė.
Jos biuras susisiekė su internetinį aukcioną organizavusiu vyru. Šis nurodė, kad žiedą, kaip ir kitus papuošalus, pirko antikvariate Norvegijoje, tačiau ši brangenybė galėjo būti kilusi ir iš kitos Skandinavijos šalies, pavyzdžiui, Švedijos ar Danijos, sako S.Wølstad.
Moksliškai tiksliai datuoti metalinius daiktus beveik neįmanoma, tačiau žiedo stilius rodo, kad jis greičiausiai pagamintas vikingų laikais, VIII-XI a. „Tai ne Norvegijos viduramžiai, kurie prasidėjo po vikingų epochos, – teigia archeologė.
Vikingų laikais visame regione trūko aukso, todėl žiedas greičiausiai buvo pagamintas galingam vikingų vadui, mano mokslininkė.
„Tai tikriausiai iš turtingo žmogaus kapo, – sako ji. – Vikingų laikais Norvegijoje nebuvo daug aukso – dauguma papuošalų buvo sidabriniai. Taigi, nėra įprasta rasti aukso“.
Sunkusis metalas
Žiedas sveria apie 11 gramų, t. y. maždaug tris kartus daugiau nei įprastas šiuolaikinis auksinis žiedas, rašoma naujienų svetainėje „Science Norway“.
Remiantis žiedo nuotraukomis, jo stilius panašus į anksčiau aptiktų žiedų iš kitų vikingų epochos radinių ir kapų, sako Oslo universiteto archeologė Unn Pedersen, kuri nedalyvavo tyrinėjant žiedą. „Tai vikingų epochos žiedas, specifinio tipo, kuris pasižymi tokiu sujungtų ir susuktų storo ir plono strypelių deriniu“, – teigia ji.
Pasak jos, vikingų amžiuje pirštų žiedai buvo reti, o ypač auksiniai žiedai. Be to, jie galėjo būti daugiau nei paprasti papuošalai – galėjo būti naudojami, pavyzdžiui, žmonėms duodant priesaiką.
Apyrankės ir karoliai taip pat galėjo būti naudojami vikingų visuomenės hierarchijai išskirti. „Auksas siejamas su aukščiausiu visuomenės elitu ir buvo naudojamas pademonstruoti turtą bei parodyti statusą“, – sako ji.
Taip pat gali būti, kad žemesnėje socialinėje hierarchijoje buvę žmonės nešiojo tokio paties stiliaus žiedus, tačiau pagamintus iš mažiau vertingų metalų – pavyzdžiui, sidabro, bronzos ar vario. „Skirtingą ekonominę ir socialinę vertę turintys metalai buvo aktyviai naudojami hierarchijai nustatyti ir palaikyti, – teigia U.Pedersen. – Auksas buvo brangiausias metalas, po jo sekė sidabras, tada vario lydiniai ir galiausiai alavo ir švino lydiniai“.
Naudojant labai panašius daiktus, pagamintus iš skirtingos vertės metalų, buvo lengva palyginti turtą ir statusą – o patys žiedai galėjo tarnauti kaip dovanos, nurodo ji.
„Vikingų amžiaus visuomenėje dovanų teikimas buvo svarbus, todėl labai tikėtina, kad tas, kuris turėjo auksinį žiedą, pasigamindavo panašų iš mažiau vertingo metalo ir jį dovanodavo, norėdamas pabrėžti tokius skirtumus“, – aiškina mokslininkė.
Parengta pagal „Live Science“.
