Karo analitikai: Kremlius vynioja į melą prašvinkusią diplomatinę mišrainę

Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas bei pateikia įvykių analizes keliais lygmenimis: politiniu, strateginiu, operaciniu ir taktiniu. Autoriai sutiko savo įžvalgomis pasidalyti ir su Lrytas.lt skaitytojais.

 Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas.<br> Lrytas.lt iliustr.
 Karybos apžvalgininkai Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas socialiniame tinkle „Facebook“ rengia kasdienines karo Ukrainoje apžvalgas.<br> Lrytas.lt iliustr.
 Pranešama, jog Rusija į Baltarusiją atgabeno dar daugiau raketų.<br> Lrytas.lt iliustr.
 Pranešama, jog Rusija į Baltarusiją atgabeno dar daugiau raketų.<br> Lrytas.lt iliustr.
 Rusai ir toliau pliekia iš visų tipų artilerijos, salvinių bei kitų paleidimo sistemų, siekdami sustabdyti Ukrainos puolimą bei palaužti gynybą.<br>  Lrytas.lt iliustr.
 Rusai ir toliau pliekia iš visų tipų artilerijos, salvinių bei kitų paleidimo sistemų, siekdami sustabdyti Ukrainos puolimą bei palaužti gynybą.<br>  Lrytas.lt iliustr.
Daugiau nuotraukų (3)

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas

Aug 10, 2022, 9:23 AM

Jūsų dėmesiui – rugpjūčio 9 dienos apžvalga.

Politinis strateginis lygmuo

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareiškė, kad „bet kokia ataka prieš branduolines elektrines yra savižudybė“. Todėl tikimasi, kad šios atakos baigsis. Rusija gi „pranešė“, kad Ukrainos raketa nukrito už 400 metrų nuo vieno iš elektrinės reaktorių, kaltindama Kyjivą branduolinės grėsmės eskalavimu.

Tuo tarpu okupacinė Rusijos driskių armija, iš pozicijų, esančių aplink elektrinę, nuolat apšaudo Nikopolio miestą ir rengia reidus į Ukrainos kontroliuojamos teritorijos pusę, naudodama AE kaip priedangą. Kyla klausimas, kaip vykstant karo veiksmams į Zaporižės AE gali atvykti TATENA ekspertai ir užtikrinti elektrinės saugumą.

Mūsų įsitikinimu, į šį beviltišką branduolinį šantažą privalo nedelsiant įsikišti ne tik TATENA ir JT, bet ir ES bei NATO vadovai. Jei Zaporižėje įvyks karinių veiksmų išprovokuotas branduolinis sprogimas, pasekmės bus tokios pat kaip panaudojus taktinį branduolinį užtaisą. Delsimas yra tiesiogine to žodžio prasme mirtinai pavojingas.

Vakarai turi pareikalauti Kremliaus patraukti savo trogloditus iš Zaporižės AE ir teritorijos aplink ją ir patikėti priežiūrą tarptautinei jos apsaugos/humanitarinei misijai.

Rusija vis labiau tyčiojasi iš Vakarų ir JAV, pareikšdama, kad stabdo Jungtinių Valstijų patikrinimus Rusijoje pagal strateginės ginkluotės kontrolės sutartį su Vašingtonu.

Maskva teigia, kad laikysis visų START sutarties nuostatų, tačiau neįsileis inspektorių, nes... baiminamasi padidėjusių koronaviruso atvejų JAV. Ir, žinoma, dėl taikomų sankcijų. START – Šaltojo karo laikų varžovių ginkluotės mažinimo paktas, kuriuo Maskva ir Vašingtonas apribojo branduolinių galvučių, kurias galima dislokuoti, skaičių iki 1550 vienetų.

Kremlius vynioja į melą prašvinkusią diplomatinę mišrainę, kuri išvertus ją į žmonių kalbą reiškia štai ką: nutraukiam branduolinių galvučių kontrolės programą ir pasitraukiam iš START pakto.

JAV skelbia, jog jau išsiuntė į Ukrainą antiradarines raketas Ukrainos lėktuvams, skirtas naikinti Rusijos radarų sistemas. Remiantis Gynybos departamento pranešimu, tokios raketos Ukrainai jau buvo siųstos anksčiau, tačiau apie tai nebuvo viešai skelbiama. „Raytheon“ gaminamos viršgarsinės pačios save nutaikančios oras – žemė raketos (HARM, anglų k. high speed anti-radiation missile), galinčios naikinti taikinius virš 110 km atstumu, yra vienas iš ilgojo nuotolio ginklų, kuriuos JAV suteikė Ukrainai. Šios raketos gali sėkmingai naikinti Rusijos priešlėktuvines sistemas „S-400“. Šios priešlėktuvinės ordos ginkluotės naikinimas leis Ukrainai perimti iniciatyvą ore, ir jei planai perduoti Ukrainai „F-16“ bus įgyvendinti, galimas daiktas, kad matysime laipsnišką Ukrainos karinių oro pajėgų dominavimą ore.

JAV Gynybos departamento duomenimis, Rusija kare prarado iki 80 000 karių, įskaitant sužeistuosius ir neteko nuo 3 000 iki 4 000 vienetų šarvuotos technikos. Kremlius sureagavo į Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano siūlymą Kyjivui ir Maskvai pradėti derybas. Vladimirui Putinui burna dirbantis Peskovas paskelbė viena kitai prieštaraujančias žinutes: V.Putinas ir Volodymyras Zelenskis galėtų susitikti po atliktų namų darbų, tačiau pridūrė, kad šiuo metu „nėra būtinų prielaidų susitikimui“.

Panašu, kad Vokietija visgi meta iššūkį Rusijai ir yra pasirengusi šiek tiek pašalti žiemą, tačiau nebesėdėti ant rusiškos „dujų adatos“. Vokietijos vyriausybė pareiškė, jog šalis stovi Ukrainos pusėje, ir nors laukia sunkūs lakai, sankcijos Rusijai bus tęsiamos kartu su tarptautine bendruomene. Dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ paleidimo jau net nebesileidžiama į kalbas.

Į paskirties tašką Turkijoje su grūdais atplaukė pirmasis Ukrainos laivas. Džiugu, tačiau, deja, visi svertai vis dar Rusijos rankose. Vienu V.Putino akies mirktelėjimu maisto tiekimo kanalai gali būti sužlugdyti.

Prognozuojama, kad iki metų pabaigos degalų kaina JAV šoktels iki maždaug 4,35 JAV dolerio už galoną, o kitais metais vidutiniškai sieks 4,40 JAV dolerio. Kitaip sakant, sieks apie eurą ir dešimtį centų už litrą. Recesijos baimė slūgsta, ir prekeiviams skubant pasinaudoti naftos kainos kritimu beveik 10 procentu praeitą savaitę, manoma, kad juodojo aukso kaina vėl ims augti. Be to, artėja šaltasis sezonas, kurio metu įprastai padidėja pramoninis naftos produktų vartojimas.

Liepos mėnesį Rusija iš Kinijos nupirko prekių už 6,7 mlrd. dolerių. Pranešama, kad Kinijos automobilių kompanijos ženkliai padidino savo pardavimų dalį Rusijos rinkoje.

Praėjusį mėnesį juanio ir rublio prekybos apimtys išaugo iki didžiausių per visą istoriją.

Šiek tiek stabilizavosi ir rublio kursas, tačiau liepos mėnesį dolerio atžvilgiu sumažėjo 13 %.

JAV doleris, nežiūrint visų pesimistinių prognozių praeitą žiemą, per 2022 – uosius metus kitų valiutų atžvilgiu vidutiniškai sustiprėjo 11 %.

Aaaaamėėėrika... Aaaaamėėėrika...

Operacinis lygmuo

Be esminių pakitimų.

Rusija ieško silpnų Ukrainos kariuomenės pusių ir gynybos vietų. Kremlius supranta, kad Kyjivą Vakarai apginklavo moderniais ginklais, todėl trūks plyš bando suardyti tiekimo kelius ir sunaikinti jų sandėlius. Raketomis „Kinžal“ bandoma smogti Vakarų Ukrainos objektams. Šių rusų raketų techninės savybės neleidžia oro gynybos priemonėms jų lengvai aptikti ir sunaikinti.

Rusai ir toliau pliekia iš visų tipų artilerijos, salvinių bei kitų paleidimo sistemų, siekdami sustabdyti Ukrainos puolimą bei palaužti gynybą.

Pamenat, maždaug balandį, karo žinovai ir politikai užtikrintai teigė, kad štai, dar savaitė ar dvi, ir sviediniai bei raketos „pas rusus jau baigsis“. Taip nutinka, norint įtikti ir surinkti daug „like“.

Taktinis lygmuo

Pranešama, jog Rusija į Baltarusiją atgabeno dar daugiau raketų.

Slovjansko kryptimi apšaudomos srities gyvenvietės.

Remiami taktinės ir strateginės aviacijos, okupantai puola Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis, mėgindami išstumti ukrainiečius iš užimtų pozicijų.

Apšaudyta Kramatorsko stritis. Bachmuto kryptimi dislokuoti papildomi aviacijos vienetai.

Visa Dnipro sritis buvo „padengta“ rusiškomis raketomis. Okupantai į Nikopolį paleido apie 120 „gradų“ raketų, buvo pliekiama iš granatsvaidžių. Apgadinti keli gyvenamieji pastatai, sugriautos trijų įmonių patalpos, parduotuvės, sunaikintos transporto priemonės.

Buvo mėginama imituoti puolimą Mykolajivo kryptimi.

Ukrainos Gynybos štabo teigimu, puolimų metu nukauta net 300 okupantų karių.

A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.