Tyrėjai nustatė, kad visame pasaulyje dėl branduolinių ginklų sukeltų gaisrų, kurie į atmosferą išmestų Saulę užstojančius suodžius, sumažėtų pasėlių derlius.
Nors šis konfliktas turbūt labiausiai tikėtinas, mokslininkai taip pat nagrinėjo, kas nutiktų mažesnių branduolinių karų atveju, ir nustatė, kad milijardai žmonių vis tiek mirtų iš bado.
Jie, remdamiesi kiekvienos šalies branduolinio arsenalo dydžiu, aiškinosi, kas nutiktų per penkis mažesnius Indijos ir Pakistano karus, taip pat per didįjį JAV ir Rusijos konfliktą.
JAV mokslininkai nustatė, kad prasidėjus smulkiausiam branduoliniam konfliktui per penkerius metus kalorijomis matuojama vidutinė pasaulinė maisto gamyba sumažėtų 7 proc.
Mokslininkų skaičiavimais, jei įvyktų JAV ir Rusijos branduolinis karas, praėjus trejiems-ketveriems metams po konflikto maisto gamyba sumažėtų 90 proc.
Pasak jų, išsipildžius šiam scenarijui per dvejus metus daugiau kaip 75 proc. pasaulio gyventojų badautų.
Tyrimo bendraautorius Alanas Robockas sakė, kad mokslininkai supranta, jog bet kokio masto branduolinis karas sunaikintų pasaulines maisto sistemas ir pražudytų milijardus žmonių.
„Duomenys mums sako viena: privalome užkirsti kelią branduolinio karo pradžiai“, – sakė Rutgerso universiteto Naujajame Džersyje klimato mokslų profesorius.
Jų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad stipriausiai derlius nyktų vidutinių platumų šalyse – įskaitant Rusiją ir JAV – o taip pat neigiamą poveikį tai darytų nuo importo priklausomoms Afrikos bei Artimųjų Rytų šalims.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Food“.
Parengta pagal „The Independent“.
