Deja, apie buvusį karingųjų kuršių laivyną liudijanti archeologinė medžiaga yra itin skurdi: randamos tik kniedės, todėl norint visuomenei parodyti vikingų epochos kuršių laivą tenka gręžtis į nepalyginti turtingesnį marinistinį skandinavų paveldą.
Šį rudenį į vandenį bus nuleistas pirmasis Lietuvoje brėžinių pagrindu garsaus pamario laivadirbio Simo Knapkio rekonstruotas 14 metrų ilgio burinis vikingų laivas pagal XI a. radinį („Skuldelev 3“) šalia Roskildės, senosios Danijos karalių rezidencijos.
Unikalų projektą parengė Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Romualdo Adomavičiaus vadovaujama Tradicinių ir istorinių laivų asociacija, todėl gražuolio vikingų laivo namų uostu turėtų tapti Klaipėda, Mėmelburgo piliavietės fosa.
Skaitytojų dėmesiui – ekskliuzyvinis reportažas iš derva ir mediena kvepiančių S.Knapkio dirbtuvių Laučių kaime (Šilutės r.).
Apsisprendimo motyvai
Pirmiausia reikėtų paaiškinti, jog istoriškai žodis „vikingai“ (skand. „víkingr“) VIII-XI a. apibūdino ne kažkurią vieną etninę grupę (pvz., skandinavus), o visus plėšikus, pasirodančius jūroje. Tai buvusi labiau profesija, vikingams priskiriant įvairios etninės kilmės žmonės. Šią teoriją pagrindžia ir keletas ištraukų iš skandinavų sagų.
Olafo Tryggvasono sagoje sakoma: „Kai jie išėjo į jūrą, į rytus, juos užpuolė vikingai. Tai buvo estai“. Lygiai taip pat vikingams priskiriami kuršiai šiame „Kniutlingų sagos“ epizode: „Kai Danijos konungu buvo Haraldas Pustyklė, už nusikaltimus mažai bausdavo ir krašto gyventojus, ir vikingus, kurie tada plėšikavo Danijoje: kuršius ir kitus Rytų kraštų gyventojus“.
Anot jau per tuziną istorinių, medinių burvalčių pastačiusio ir laivadirbyste per 20 metų užsiimančio S.Knapkio, būtent sagose įvardytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog kuršiai Baltijos jūra plaukiojo labai panašios konstrukcijos laivais, kaip ir danų, švedų, estų, prūsų vikingai.
„Kuršiai labai aiškiai apibūdinami kaip konkurentai jūroje danams ir švedams, kurie tam tikru metu net dominavo Baltijos jūroje. Ši mūsų baltų gentis dažniausiai minima sagose, giriama už narsą kovose tiek sausumoje, tiek jūroje.
Tačiau norėdami atkurti vikingų epochos kuršišką karo ar prekybos laivą mes neturime pakankamai duomenų, nes kol kas Lietuvos teritorijoje nėra rastas nė vienas jūrinis kuršių laivas. Tai, kad jų tikrai būta, įrodo archeologų iškasamos laivų detalės – kniedės“, – pasakojo šilutiškis.
Laivinių kniedžių aptikta prie į Kuršių marias įtekančios bei vikingų laikais laivybai tikusios Smeltalės upės, kurios aplinkoje (Žardės, Laistų, Gibišių pilyse ir gyvenvietėse) vikingų laikais buvo įsikūrę kuršiai.
„Rekonstruodami istorinius medinius laivus jau turime gražią Kuršmarių ir Nemuno flotilę: plaukioja ištakas mūsų krašte XVII-XVIII a. turintys kurėnai, venterinės, ungurinė, pirklio burvaltės, reizinė, vytinės.
Todėl su R.Adomavičiumi ėmėme svarstyti ir svajoti apie visiškai kitokio laikotarpio ir tipo laivo atstatymą. Nusprendėme, jog būtina flotilę papildyti vikingų laivu.
Iš pradžių ieškojome išlikusių pavyzdžių baltų genčių žemėse. 2018 m. buvo organizuotas specialus tarptautinis seminaras „Vikingų laikų (X-XII a.) prūsų ir kuršių laivai. Ką apie juos žinome?“. Archeologai, istorikai pateikė vertingos medžiagos, analizių, ir tada mes nusprendėme atsigręžti į radinius Danijoje“, – detales vardijo jis.
Anot R.Adomavičiaus, 2018 m. prasidėjusio Europos Sąjungos finansuojamo Pietų Baltijos regiono „Interreg“ projekto (jo vertė – apie 100 tūkst. eurų), pagal kurį finansuota laivo statyba, esmė buvo skatinti mažųjų verslų vystymą vidaus vandenų rekreacijoje laivuose pritaikant elektrinius variklius.
„Projekto rengėjams pasirodė įdomi mintis pristatyti ir istorinį laivą su elektriniu varikliu, kuris bus įmontuotas. Žinoma, Simas norės kuo daugiau buriuoti nenaudojant variklio“, – sakė R.Adomavičius.
Nuskandintas ir prikeltas
Archetipu buvo pasirinktas geriausiai iš visų skandinaviškų vikinginio periodo laivų išlikęs „Skuldelev 3“. Šis 1040 m. datuojamas laivas – išties ypatingas.
Danijos Zelandijos saloje, sąsiauryje ties Skuldelev gyvenviete netoli istorinės sostinės Roskildės, 1962 m. vienas šalia kito buvo rasti specialiai, prikrovus akmenų, XI a. nuskandinti 5 vikingų laivai: du – ilgieji karo (vadinamieji drakarai), 2 prekybiniai ir žvejybinis.
Taip vietiniai užbarikadavo fiordo įplauką ir apsisaugojo nuo netikėtų priešų antpuolių, kurie buvo priversti rinktis ilgesnį kelią apiplaukiant salą.
Yra žinomi labai garsūs ir puikūs IX a. Osebergo, Gokstado laivai, rasti Norvegijoje. Tačiau juose, ant viršaus supylus didžiulius pilkapius, buvo palaidoti vikingų kilmingieji. Žemės slėgė korpusus, jų dugnai tapo plokšti. Be to, galima svarstyti, kad tai buvę ritualiniai laivai, o ne realiai plaukioję, nes, pavyzdžiui, Osebergo karo ilgalaivis yra neįtikėtinai sudėtingai ir prašmatniai išraižytas.
Kam puošti laivą, kuriuo vyksti kariauti?
O štai Skuldelev laivai visi buvo naudojami pagal pirminę paskirtį, todėl jų konstrukcija – autentiškiausia. 14 metrų ilgio ir 3,3 m pločio „Skuldelev 3„ pavadintas laivas – geriausiai išlikęs (75 proc.), todėl jį ir pasirinkome“, – motyvus vardijo S.Knapkis.
Šį laivą danų archeologai apibūdina kaip gana nedidelį, patogų ir greitą (danų replika išvysto 7 mazgus) vietinio susisiekimo (priekrantės) prekybinį laivą, kuriuo galimai naudojosi ir kilmingieji, vykdami į svečius ar svarbius susitikimus. Kilinio (grimzlė – 0,9 m) „Skuldelev 3“ įgulą sudarė 5–6 žmonės, yra penki irklai: du – viename borte kartu su vairu, trys – kitame. Kodėl naudotas neporinis irklų skaičius, atsakyti sunku.
Labai savotiška ir klinkerinio korpuso forma, kuri primena žuvį: nuo vidurio priekio (rago) link – platėjanti, o į galą – nežymiai siaurėjanti.
Pačioje legendinio X a. Danijos karaliaus Haraldo I Mėlyndančio (angl. Bluetooth) valdytoje Roskildėje yra vikingų laivų muziejus po atviru dangumi.
Edukaciniais pagrindais veikia dirbtuvės, kuriose jau keturis dešimtmečius rankomis, naudojant vikingų laikų įrankių kopijas, senovines technologijas, vienas po kito rekonstruojami ir plaukioja „Skuldelev“ laivai.
Pirmasis atstatytasis (1982–1984 m.) ir buvo „Skuldelev 3“, pavadintas „Roar Ege“, tačiau jis jau nebenaudojamas, todėl danai pastatė antrąjį.
„Už 3,5 tūkst. eurų pirkau „Skuldelev“ laivo brėžinius, Roskildės muziejuje lankiausi jau tris kartus. Apžiūrėjau ir originalą, ir su danų laivadirbiais užmezgiau labai šiltus, draugiškus, dalykiškus santykius.
Žymus kalvis Martynas Stankus iš Mažeikių padarė keletą vikingų laikais naudotų laivadirbio įrankių, kalvis Valdas Jurkšaitis pagamino per 3 tūkst. laivinių kniedžių, o laivą padėjo statyti V. Jurkšaitis ir Eugenijus Kasiliauskas. Fiziškai darbas prasidėjo dar pernai ir be pertraukų tęsėsi apie 5 mėnesius“, – atskleidė dirbtuvių šeimininkas.
Po to jam reikėjo laukti, nes dėl prastų oro sąlygų lentos, kaip ir jomis padengta derva (jos sunaudota jau 50 litrų) ilgai džiūvo, tad nebuvo įmanoma dirbti. Pati derva (antiseptikas) yra gaminta Lietuvoje iš sakingų mūsų pušų kelmų (iš beržo tošies išvarytas degutas laivų medienai impreguoti netinka, nes greitai išsiplauna).
Svajonė – jūra
Itin daug vargo buvo ieškant ir parenkant tinkamą medieną, nes laivų statybai ji turi būti itin aukštos kokybės bei specifinių parametrų, savybių.
„Originaliai „Skuldelev 3“ korpusas pastatytas iš daniško ąžuolo. Bandžiau ir aš, pirkau 10 ąžuolų, skėliau juos senoviniu, radialiniu būdu, kai rąstas perskeliamas iš pradžių į dvi, tada į 4 dalis, tada į 8 ir t. t. Tačiau paaiškėjo, kad mediena – susukta, iš 10 rąstų tik 2 buvo tinkami.
Kitas dalykas – iš jų nebuvo įmanoma pagaminti reikiamo pločio lentų. Lentos išėjo tik 45 cm pločio, o laivadirbiui reikėjo 55 cm. Teko naudoti plačias, labai kokybiškos (S. Knapkis išdavė, jog mokėjo kaip už ąžuolines) pušies medienos lentas. Iš eglės pagamintas stiebas ir rėja, o visos kitos dalys – iš metus vandenyje mirkyto ąžuolo.
Šią vasarą iki gilaus rudens bus gaminamos, toliau montuojamos, tvirtinamos trūkstamos dalys: 11 m aukščio stiebas, rangautas (virš denio esančių buomų, skirtų burėms tvirtinti, visuma), špangautai arba vytinai (laivo „šonkauliai“), knicai (vytinų kampai), bimsai (borto skersiniai), stepsas (ąžuolinis stiebo pamatas), stringeriai (bortų apvadai), florai (denio lentos), įvairūs mediniai kaiščiai, takelažas (virvės ir kt. judančios dalys) ir kt.
Jau pasiūta lino ir medvilnės audinio, apie 45 kv. m burė, kurią planuoju impregnuoti antiseptinių savybių turinčios juodalksnio žievės nuoviru. Bus paimtas didžiulis katilas, užkaitintas vanduo su žieve, ir šiame virale išmirkytas burių audinys. Jis įgaus raudonmedžio atspalvį, o būtent rausvas bures mes ir matome prieškarinėse kurėnų nuotraukose.
Svarstoma, kad tai – juodalksnio žievės nuoviro rezultatas, siekiant apsaugoti nuolat drėkstančias, brangias bures nuo pelėsio“, – apie senovinių gudrybių pritaikymą laivo statyboje pasakojo S.Knapkis.
„Būdavo... Su saule keliesi, dirbi, su saule ir guliesi. Kiekviena laivo detalė turi būti pagaminta tiksliai, kai kada tenka net taisyti pačiuose brėžiniuose padarytas klaidas. Sunkiausia yra tai, jog nėra su kuo pasikonsultuoti, nes laivo statybos subtilybes išmanė žmonės, gyvenę prieš 1000 metų.
Nors medinius laivus statau apie 20 metų, save meistru galėsiu vadinti tik po to, kai pastatysiu „Skuldelev 3“, nes tai – pasaulinio lygio laivas. Įdomiausia, kad apie 70 proc. jo detalių pagaminta naudojant vien kirvį. Šis įrankis pasirodo besąs pats patogiausias: su juo ir kapojama, ir obliuojama, ir drožiama, tašoma, kertama. Tu jauti medieną, žinai, ar stipriau, ar silpniau kirsti“, – pasakojo laivadirbys.
Anot jo, turėti tikrus, specialiai laivų statybai pagamintus kirvius yra stebuklas, kadangi tokių nemoka taisyklingai pagaminti ne tik lietuviai, bet ir patys danų kalviai.
„Tie kirviai, kuriuos naudoja Roskildės meistrai, yra paveldėti iš kartos į kartą, ir dabar jau niekas nebemoka taip pagaminti. Seni kirviai, kiti įrankiai, kurie puikiausiai veikia pusšimtį metų! Danijoje net ąžuolus specialiai ateities kartoms, laivų statybai sodino bei augino, ir tokių likę iki mūsų dienų, jie skaičiuoja kelis šimtus metų“, – skandinavų laivadirbystės tradicijų tęstinumu žavėjosi šilutiškis.
Paklaustas, kiek žmonių ir per kiek laiko vikingų epochoje galėjo pastatyti tokį laivą kaip „Skuldelev 3“, S. Knapkis spėjo, jog per dvejetą mėnesių šį darbą galėdavę atlikti 4–5 vyrai.
„Ne ką prastesni laivadirbiai buvo ir kuršiai, tuo net nereikia abejoti. Mano svajonė – gauti leidimą naujuoju laivu plaukti jūra, pakartoti kuršių maršrutus į buvusią jų koloniją Gotlando saloje ir pan. Ar turės laivas baltišką vardą? Galbūt, bet dabar visų paslapčių atskleisti nenoriu.
Nuleisti į vandenį planuojame rudenį Kintuose arba Mingėje. Kartu su kuršių genties rekonstrukcijos ir karybos klubu „Pilsots“ vyks ir apeiga, tam tikri ritualai. Na, o ateityje šis laivas kartu su kitais istoriniais medinukais privalo stovėti Klaipėdos piliavietėje, istorinių laivų krantinėje, kuri priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, bet jau eilę metų nėra pritaikyta šiam tikslui“, – pastebėjo pašnekovas.
Anot danų tyrinėtojų, vikingų laikais įgulą sudarė 5–8 žmonės, realiai į laivą tilptų 30 žmonių, o lietuviškajame „Skuldelev 3“ plaukti dėl biurokratinių niuansų galės iki 12 žmonių.
