Viešosios vaizdo stebėjimo sistemos: grėsmė privatumui ar viešosios tvarkos garantas?

Lietuvos miestų viešosiose erdvėse įrengiama vis daugiau vaizdo stebėjimo kamerų. Tokių sistemų diegimas dažnai kelia su privatumo apsauga susijusius klausimus ar netgi iššaukia dramatiškus palyginimus su Kinijos ar kitų autoritarinių valstybių taikomomis visuotinio visuomenės sekimo praktikomis. Visgi bendrovės „Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų ekspertas Saulius Kalašnikovas sako, kad stebėjimo sistemų naudojimo mastas bei tikslai Kinijoje ir Europos Sąjungoje skiriasi kaip diena ir naktis. Vis dėlto – kur slypi riba tarp viešojo intereso siekiant užtikrinti miestuose tvarką bei saugumą ir orveliškos distopijos, kurioje kiekvieną gyventojų žingsnį stebi budri „didžio brolio“ akis?

 ​Lietuvos miestų viešosiose erdvėse įrengiama vis daugiau vaizdo stebėjimo kamerų.<br> 123rf nuotr.
 ​Lietuvos miestų viešosiose erdvėse įrengiama vis daugiau vaizdo stebėjimo kamerų.<br> 123rf nuotr.
 Ekspertas pripažįsta, kad nesant teisinių saugiklių tokios sistemos potencialiai galėtų būti panaudotos pertekliniam visuomenės stebėjimui.<br> Unsplash nuotr.
 Ekspertas pripažįsta, kad nesant teisinių saugiklių tokios sistemos potencialiai galėtų būti panaudotos pertekliniam visuomenės stebėjimui.<br> Unsplash nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 25, 2022, 11:18 AM

Naudojimą reglamentuoja ES

S.Kalašnikovas sako, kad stebėjimo sistemos nuolat tobulėja, o joms pritaikomi dirbtinio intelekto sprendimai leidžia ne tik paprasčiausiai stebėti tam tikrą erdvę, bet ir realiu metu vykdyti perduodamo vaizdo analizę, stebimų objektų profiliavimą ir klasifikavimą, identifikuoti tam tikrus netipinius atvejus.

„Šiuo požiūriu ES institucijos atlieka tikrai neblogą darbą. ES gyventojų privatumo ir duomenų apsaugai skiriamas ypatingas dėmesys, o reguliaciniai standartai šioje srityje yra turbūt patys griežčiausi visame pasaulyje. Diegiant ir naudojant stebėjimo sistemas Lietuvoje be abejonės laikomasi ES galiojančių reglamentų, kurie riboja galimybes piktnaudžiauti stebėjimo sistemomis ir labai tiksliai apibrėžia, kas, kaip ir kokiais atvejais gali naudoti bei kur ir kiek laiko saugoti jų užfiksuotą medžiagą. Kitaip tariant jeigu sudarinėtume sąrašą, kas labiausiai rūpinasi Žmogaus asmens duomenų apsauga pasaulyje apskritai – ES tame sąraše ko gero būtų Nr.1“, – sako S.Kalašnikovas.

Blogose rankose – kontrolės įrankis, gerose – būdas apsaugoti

Ekspertas pripažįsta, kad nesant teisinių saugiklių tokios sistemos potencialiai galėtų būti panaudotos pertekliniam visuomenės stebėjimui. S.Kalašnikovo teigimu, tiesa yra ir tai, kad autoritariniai režimai naujausias technologijas pasitelkia visuomenėms sekti ir kontroliuoti. Tačiau vien dėl to tokios technologijos pačios savaime netampa blogos.

„Autoritariniai režimai savo tikslams pasitelkia daugelį dalykų. Pavyzdžiui, teismų ir baudžiamoji sistema nedemokratinėse šalyse dažnai naudojama politiniams oponentams nutildyti, o žiniasklaida – propagandai skleisti. Tačiau vien dėl to teismų ar žiniasklaidos nelaikome iš principo blogu dalyku. Priešingai – sutariama, kad tai yra vieni iš laisvos visuomenės pamatų. Lygiai taip ir stebėjimo sistemos žmogaus teises gerbiančiose šalyse pasitarnauja saugumo užtikrinimui, o ne gyventojų sekimui“, – sako S.Kalašnikovas.

Lietuvos miestuose kameros pasiteisino

S.Kalašnikovas sako, kad tai patvirtina ir stebėjimo sistemas naudojančių Lietuvos miestų pavyzdžiai. Ekspertas pabrėžia, kad į stebėjimo sistemas investavę miestai daugeliu atvejų pajuto viešosios tvarkos ir saugumo situacijos pagerėjimą. Be to, stebėjimo kameros juose vis dažniau pasitarnauja ir saugaus eismo užtikrinimui, greičio viršijimo ir kitų pažeidimų prevencijai.

„Pažangios stebėjimo kameros – pavyzdžiui, tokios, kokios 2020 metais buvo įrengtos Marijampolėje – veikia tiek kaip prevencinė, tiek kaip nusižengimų išaiškinimo priemonė. Kiek tenka girdėti iš miesto savivaldybės, gyventojai taip pat palaiko stebėjimo kamerų tinklo plėtrą, nors iš pradžių ir buvo tam tikrų nuogąstavimų. Savivaldybės atstovo sako netgi sulaukią priekaištų, kad kamerų mieste yra per mažai, reiškia gyventojai pajuto jų teikiamą naudą. Marijampolėje be kitų taip pat įrengtos ir moderniausios 360 laipsnių kampu stebinčios kameros. Mieste iš viso įrengtos 64 kameros padėjo išaiškinti ne vieną nusikaltimą. Iš miesto atstovų taip pat girdime, kad kamerų padengiamose erdvėse sumažėjo įvairių viešosios tvarkos pažeidimų“, – sako S.Kalašnikovas.

Svarbu tinkama priežiūra

Kamerų, kurias Marijampolėje įrengė ir prižiūri „Telia“, užfiksuotą vaizdą pagal nustatytą tvarką peržiūrėti ir naudoti gali tik policijos pareigūnai. Be to, saugant gyventojų privatumą į kamerų periferinį akiratį patenkančios privačios erdvės – gyvenamųjų namų kiemai, langai ar balkonai – automatiškai uždengiamos skaitmeniniu būdu.

„Tam, kad vaizdo kamerų tinklas tarnautų miestui ir jo žmonėms, be abejo, labai svarbu tinkama jų priežiūra, o taip pat patikimų techninės ir programinės įrangos tiekėjų pasirinkimas. Sistema norimą efektą duoda tik tuomet, jei gerai veikia, o tam reikia kompetetingos priežiūros. Be to, tai labai svarbu siekiant išvengti saugumo spragų, galimų įsilaužimų, duomenų nutekinimo. Deja, pačios savivaldybės daugeliu atveju neturi resursų, kurie leistų užtikrinti deramą stebėjimo sistemų priežiūrą. Dėl to dažnai optimalus būdas vaizdo stebėjimų sistemų įrengimą ir priežiūrą patikėti šios srities profesionalams“ – sako S.Kalašnikovas.

Anot jo, iki šiol su bendrovė prižiūrimų vaizdo stebėjimo sistemų saugumu susijusių incidentų nebūta, o įmonės ekspertai nuolat vertina galimas grėsmes ir pasirengia jas atremti. S.Kalašnikovas sako, kad nors visiškai visų rizikų eliminuoti negalima, vaizdo stebėjimo kamerų suteikiama nauda, jas naudojant pagal galiojančius įstatymus, gerokai nusveria potencialias grėsmes.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.